Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
3 popiežiaus Pranciškaus žodžiai fokoliarams: kontempliuoti, išeiti, mokytis.

2014 m. rugsėjo 26-osios rytą Popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė 500 Fokoliarų generalinės Asamblėjos dalyvių kartu su Maria Voce ir Jesús Morán.

Popiežius kreipėsi į susirinkusiuosius:

Brangūs broliai ir seserys, sveikinu visus jus, Marijos Veikimo generalinės Asamblėjos dalyvius, norinčius, kad ji pilnai įsijungtų į šiandieninį Bažnyčios gyvenimą. Ypatingą sveikinimą skiriu Marijai Voce, kuri buvo pakartotinai patvirtinta prezidentės pareigoms ateinantiems šešeriems metams. Dėkodamas už jos žodžius, man skirtus taip pat ir jūsų vardu, nuoširdžiausiai linkiu jai ir artimiausiems jos bendradarbiams vaisingo darbo Judėjime, kuris pastaraisiais metais išaugo ir praturtėjo nauja veikla, taip pat ir Romos Kurijoje.

Praėjus 50 metų po Vatikano II Susirinkimo, Bažnyčia kviečiama žengti į naują evangelizacijos etapą, liudydama Dievo meilę kiekvienam žmogui, pradedant nuo labiausiai stokojančių ir atskirtų; ir su viltimi, brolyste ir džiaugsmu skatinti žmonijos kelionę vienybės link.

Skaityti daugiau...
 
Fokoliarų vasaros susitikimas kvietė į kelionę „nuo Aš iki Mes“

Liepos 3–6 dienomis Fokoliarų judėjimo Lietuvoje nariai, jų seni ir labai nauji bičiuliai susirinko kartu apmąstyti ir patirti kelionės „nuo aš iki mes“ nuotykį.

„Nuo aš iki mes“ taip buvo pavadintas kasmetinis vasaros susitikimas – Marijapolis, arba Marijos miestas. Tokie susitikimai vyksta įvairiose pasaulio šalyse, kur tik gyvuoja fokoliarų grupės.

Į Girionis, esančius šalia Kauno marių, šiemet atvyko daugiau nei 200 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų ir kaimų. Labai įvairaus amžiaus, skirtingų pašaukimų ir profesijų. Netrūko ir užsienio svečių iš devynių kraštų.

Praktinė ir kūrybinė veikla, paskaitos, diskusijos, dalijimasis profesine bei kasdienio gyvenimo patirtimi, bendra malda ir laisvalaikis leido giliau pažinti specifinį vienybės dvasingumą, išaugusį iš Evangelijos. Didelis dėmesys buvo skirtas šeimos santykių puoselėjimui.

Savo įžvalgomis ir ilgamete patirtimi pasidalijo italų pora Maria Teresa ir Luiggi Maffoni, ilgamečiai judėjimo šeimų centro vadovai, ekspertai iš Lietuvos.

Laikas kupinas naujų pažinčių, nuoširdaus bendravimo, pokalbių, paprasčiausių pasivaikščiojimų kartu ir stabtelėjimų pasigrožėti nuostabia gamta – šiame nuolatinio bėgimo, dažno streso pasaulyje jau savaime buvo dovana kiekvienam.

Išvykdamas ne vienas sakė, jog ši patirtis sustiprino tikėjimą, jog krikščionių skiriamasis ženklas – bendrystė – ne tik yra įmanoma, bet ji – jau egzistuojanti tikrovė, kurią verta puoselėti ir skleisti visų pirma sąmoningai įsipareigojant tarpusavio meilei.


Bernardinai.lt

 
Vienybės nuotykis

Atvirumas dialogams

Dialogas yra raktinis žodis, kuris per 70 Fokoliarų judėjimo gyvavimo metų visada buvo svarbiausias; šis žodis buvo reikšmingas tiesiant tiltus tarp skirtingiausių religinių judėjimų ir bažnyčioje veikiančių bendruomenių, tarp įvairių krikščioniškų bažnyčių, tarp skirtingų religijų išpažinėjų, bendraujant su įvairių kultūrų žmonėmis, taip pat su žmonėmis, kurie nepriskiria savęs jokiai religijai.

Prie Fokoliarų Judėjimo prisijungusiems žmonėms dialogas yra savaime suprantamas dalykas. Net ir trumpas žvilgsnis į Judėjimo vystymosi etapus rodo, kad Judėjimas negimė prie stalo posėdžiaujant, bet dėl to, kad buvo Šventosios Dvasios įkvėptas, prasidėjęs nuo ypatingos charizmos, padovanotos jaunai Trento merginai. Ir, kaip rodo daugybė aplinkybių, nuo pat pirmųjų Fokoliarų Judėjimo metų Chiara Lubich ir jos bendražygės buvo ypač atviros priimti kitą, kas jis bebūtų. O šis atvirumas kitam, jo skirtingumui jau ir yra pirmasis žingsnis į dialogą.

Toliau žvelgiant į judėjimo plitimą pasaulyje, yra akivaizdu, kad vienybės dvasia taip sparčiai augo ne tiek dėl vienas kitam pasakytų, dėl garsiai per mikrofoną ar radiją skelbtų žodžių, o pirmiausiai dėl konkrečios meilės, ypatingo meilės meno. Šį meną, kurį galima apibūdinti kaip „tapti viena“ – tai naujadaras, paimtas iš šv. Pauliaus „visiems tapau viskuo“ – pirmiausiai ėmė praktikuoti pati Chiara. Tai ji visada laikė vieninteliu ir unikaliu „metodu“ skleisti Evangeliją.

Skaityti daugiau...
 
Maria Voce. Bažnyčia ir moteris

Tarptautinio fokoliarų judėjimo vadovė Maria Voce prieš porą mėnesių pasirodžiusiame interviu išsakė keletą pasiūlymų apie moters vietą Katalikų Bažnyčioje. M. Voce kalbina italų žurnalistas Paolo Loriga.

Bažnyčioje kalbama apie moterį charizmos nešėją arba aktyvią veikėją. Tačiau turėtų juk būti vietos ir mąstančiai moteriai, nors lig šiol vis dar nejaučiamas poreikis įtraukti jos indėlį plėtojant Bažnyčios Magisteriumą. Tik nedaug moterų dalyvauja priimant aukščiausio lygio sprendimus šeimų sielovadoje, nedaug jų dirba teologijos katedrose ir tikra retenybė sutikti moterį, prisidedančią formuojant kunigus.

Dabartinės situacijos analizė gana tiksli. Nėra pakankamai vertinamas moters minties indėlis, dar ir todėl, kad ji lig šiol neturėjo pakankamai plačių galimybių ją vystyti. Tik visai neseniai atsirado galimybė ir moterims studijuoti popiežiniuose universitetuose, kur dėstoma teologija.

Skaityti daugiau...
 
Vienybės nuotykis

1949 m. vasara

70-jo Jubiliejaus metais toliau apžvelgiame Fokoliarų judėjimo istoriją, pagrindinius jo žingsnius, kurie leido judėjimui gimti, augti ir galiausiai išsiskleisti visame pasaulyje.

Prie fokoliarų grupės nelauktai prisijungia Igino Giordani. Jis buvo daug vyresnis už Chiarą Lubich, ir Italijoje buvo ypatingas, gerai žinomas asmuo: politikas, Italijos parlamento deputatas, daugybės knygų autorius. Būtent Giordani atvėrė, jei taip galima pasakyti, pirmųjų fokoliarių buto duris ir langus į visą pasaulį, įvairiomis aplinkybėmis pabrėžė charizmos didybę, jos visuotinę svarbą.

1949 m. vasarą Igino Giordani nuvyko pas Chiarą Lubich, kuri tuo metu buvo kuriam laikui apsistojusi pailsėti Premiero slėnyje, Tonadike, Trento kalnų vietovėje.

Būdamas Tonadike, kartu su nedidele Trento bendruomene, kuri tuo metu jau buvo išplitusi į kitus Italijos miestus, jis intensyviai gyveno Mato Evangelijos ištrauka apie Jėzaus apleidimą ant kryžiaus („Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai“). Tų metų liepos 16 dieną Chiarai prasidėjo išskirtinio dvasinio intensyvumo laikotarpis, kuris dabar Judėjime žinomas kaip „49-ųjų metų rojus“.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 3 iš 8