Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

„Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje“ (Kol. 3,1).

Žodžiai, kuriais šv. Paulius kreipiasi į Koloso bendruomenę, mums sako, kad egzistuoja pasaulis, kuriame viešpatauja tikroji meilė, pilna bendrystė, teisingumas, taika, šventumas, džiaugsmas; pasaulis, į kurį negali įžengti nuodėmė nei sugedimas; pasaulis, kuriame Tėvo valia tobulai išpildyta. Tai – Jėzaus pasaulis. Jis atvėrė jį mums savo prisikėlimu, pereidamas per sunkų kančios išbandymą.

„Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje“.

Į šį Kristaus pasaulį – sako Paulius – mes ne tik esame pašaukti, bet jam jau ir priklausome. Tikėjimas tvirtina, kad per krikštą esame įjungti į Kristų. Tad dalyvaujame Jo gyvenime, Jo dovanose, Jo pavelde, Jo pergalėje prieš nuodėmę ir blogio jėgas: esame išties su Juo prikelti.

Tačiau, skirtingai nuo šventųjų sielų, kurios jau pasiekė tikslą, mūsų priklausomybė šiam Kristaus pasauliui dar nėra pilna ir regima; ir ypač – ji nėra pastovi ir galutinė. Kol esame šioje žemėje, mūsų laukia tūkstantis pavojų, sunkumų ir išbandymų, kurie gali mums kliudyti, gali sustabdyti mus kelyje arba net nukreipti į apgaulingus tikslus.

„Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje“.

Tad suprantamas apaštalo raginimas: „Siekite to, kas aukštybėse“. Siekite išeiti ne materialiai, bet dvasiškai iš šio pasaulio; palikite pasaulio įstatymus ir aistras, idant kiekvienoje situacijoje mums vadovautų Jėzaus mintys ir jausmai. Išties, „tai, kas aukštybėse“, reiškia ten vyraujantį įstatymą, Dangaus Karalystės įstatymą, kurį Jėzus atnešė į žemę ir nori, kad jau nuo dabar juo gyventume.

„Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje“.

Tad kaip gyventi šiuo gyvenimo Žodžiu? Jis ragina nepasitenkinti pusėtinu gyvenimu, sudarytu iš vidutiniškumo ir kompromisų, bet Dievo malone priderinti jį prie Kristaus įstatymo.
Jis skatina mus gyventi ir stengtis liudyti savo aplinkoje Jėzaus į žemę atneštas vertybes: tokias kaip santarvės ir ramybės dvasią, tarnavimą broliams, supratimą ir atleidimą, sąžiningumą, teisingumą, tikslumą darbe, ištikimybę, skaistumą, pagarbą gyvybei ir t.t.
Programa, kaip matyti, yra plati tarsi gyvenimas; tad norint ją sukonkretinti, įgyvendinkime šį mėnesį tą Jėzaus įstatymą, kuris yra tarsi visų kitų santrauka: matydami Jėzų kiekviename brolyje, tarnaukime jam. Argi ne šito mūsų paklaus gyvenimo pabaigoje?

Chiara Lubich (1988 m.)

atsisiųsti

paaugliams

jaunesniems

vaikams