Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2012 08

„Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje” (Mt 10, 32–33).

Šis Žodis visiems mums, krikščionims, yra didelė paguoda ir paskata.

Jėzus ragina mus autentiškai gyventi savo tikėjimu į Jį, nes nuo to, kaip mes per savo žemišką gyvenimą elgėmės Jo atžvilgiu, priklauso mūsų amžinasis likimas. Jei išpažinome Jį – teigia – žmonių akivaizdoje, suteikiame Jam motyvą pripažinti mus jo Tėvo akivaizdoje. Jei, priešingai, išsigynėme Jo žmonių akivaizdoje, ir Jis mūsų išsigins Tėvo akivaizdoje.

„Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje”.

Jėzus pasitelkia atlygį ar baudą, laukiančių mūsų po šio gyvenimo, nes myli mus. Jis žino – kaip sako vienas Bažnyčios Tėvų, kad kartais baimė būti nubaustam yra veiksmingesnė už gražius pažadus. Dėl to maitina mumyse begalinės laimės viltį, o kartu – kad tik išgelbėtų mus – sužadina mumyse pasmerkimo baimę.

Jo tikslas pasiekti, kad mes visada gyventume su Dievu. Šitai, beje, yra vienintelis svarbus dalykas; tai – tikslas, dėl kurio buvome pašaukti į šį pasaulį: išties tik su Juo pasieksime visišką savęs realizavimą, visišką visų mūsų siekių įgyvendinimą. Dėl to Jėzus ragina mus „išpažinti“ Jį jau dabar. O jeigu šiame gyvenime nenorime su Juo turėti nieko bendro, jei dabar Jo išsiginame, kada turėsime pereiti į kitą gyvenimą, būsime visiems laikams atskirti nuo Jo.

Tad mūsų žemiško gyvenimo pabaigoje Jėzus nedarys nieko kito, kaip tik patvirtins Dievo akivaizdoje kiekvieno mūsų žemėje atliktą pasirinkimą su visomis to pasekmėmis. Kalbėdamas apie paskutinį teismą, Jis parodo visą mūsų apsisprendimo čia žemėje svarbą ir rimtumą: rizikuojame iš tiesų savo amžinybe.

„Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje”.

Kaip išnaudoti šį Jėzaus perspėjimą? Kaip gyventi šiuo jo Žodžiu?

Jis pats tai pasako: „Kas išpažins mane...“

Tad apsispręskime išpažinti Jį žmonių akivaizdoje – paprastai ir atvirai.

Įveikime žmogišką požiūrį. Išeikime iš vidutinybės ir kompromiso, kurie atima iš mūsų, taip pat ir kaip krikščionių, gyvenimo autentiškumą.

Prisiminkime, kad esame pašaukti būti Kristaus liudytojais: būtent per mus Jis nori pasiekti visus žmones su savo taikos, teisingumo, meilės žinia.

Liudykime ten, kur esame: šeimoje, darbe, tarp draugų, studijų aplinkoje arba ten, kur įvairios gyvenimo aplinkybės mus atveda.

Visų pirma liudykime savo elgesiu: sąžiningu gyvenimu, moralės grynumu, neprisirišimu prie pinigų, dalyvavimu kitų džiaugsme ir skausme.

Liudykime ypač per mūsų tarpusavio meilę, mūsų vienybę, idant taika ir tikras džiaugsmas, Jėzaus pažadėti tiems, kurie yra su Juo, užtvindytų mūsų sielą jau nuo šio gyvenimo ir išsilietų ant kitų.

Kiekvienam, kuris mūsų paklaus, kodėl taip elgiamės, kodėl esame tokie ramūs tokiame neramiame pasaulyje, nuolankiai ir nuoširdžiai atsakykime žodžiais, kuriuos pasufleruos mums Šventoji Dvasia, – taip liudysime Kristų ir žodžiu bei idėjomis.

Tada galbūt daugelis tų, kurie Jo ieško, galės rasti.

Kartais galime likti nesuprasti, mums prieštaraus, gal mus išjuoks, mus atstums ar persekios. Jėzus mus ir apie tai įspėjo: „Jei persekiojo mane tai ir jus persekios“ (Jn 15, 20).

Vėl esame teisingame kelyje. Tad ir toliau drąsiai liudykime Jį net ir išbandymų sūkuryje, net ir gyvybės kaina. Mūsų laukiantis tikslas to vertas: tai – Dangus, kur Jėzus, kurį mylime, išpažins mus savo Tėvo akivaizdoje per visą amžinybę.

Chiara Lubich (1984 m.)

atsisiųsti

paaugliams

jaunesniems

vaikams