„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33). |
| 2012 10 „Dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“ (Lk 5,5). |
„Dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“ (Lk 5,5).Baigęs mokyti Jėzus, sėdėdamas Simono valtyje, liepė jam ir jo draugams išmesti tinklus į jūrą. Simonas, nors ir tvirtindamas, kad jau visą naktį veltui stengėsi, pridūrė: „Tačiau dėl tavo žodžio užmesiu tinklus.“ Taip padarę, jie užgriebė tokią daugybę žuvų, kad tinklai pradėjo trūkinėti. Tada į pagalbą atplaukė bendrininkai, ir visi kartu žuvų pripildė abi valtis, kad jos kone skendo. Simonas – kaip ir Jokūbas bei Jonas, jo draugai – be galo nustebęs puolė Jėzui po kojų, prašydamas nuo jo pasitraukti, kadangi jis esąs nusidėjėlis. Tačiau Jėzus paragino jį nebijoti: nuo tos akimirkos jis taps žmonių žveju. Nuo tada Simonas, Jokūbas ir Jonas tapo Jo mokiniais. Tai pasakojimas apie stebuklingą žūklę, kuri simbolizuoja būsimą apaštalų misiją. Petro elgesys yra pavyzdys ne vien kitiems apaštalams ir tiems, kurie jais seks, bet ir kiekvienam krikščioniui. „Dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“.Po nesėkmingos nakties toks įgudęs žvejys kaip Petras būtų galėjęs tik šyptelėti ir atmesti Jėzaus kvietimą užmesti tinklus dieną, mažiausiai palankiu metu. Tačiau, peržengdamas savo supratimą, jis kliaunasi Jėzumi. Tai – tipiška situacija, kurią ir šiandien kiekvienas tikintysis, būtent dėl to, kad yra tikintis, yra pašauktas išgyventi. Išties jo tikėjimas yra tūkstančiais būdų bandomas. Sekti Jėzumi reiškia apsispręsti, įsipareigoti ir ištverti, tuo tarpu viskas pasaulyje, kuriame gyvename, atrodo kviečia atsipalaiduoti, pasitenkinti vidutinybe, palikti viską, kaip yra. Uždavinys atrodo per aukštas, nepasiekiamas, pasmerktas nesėkmei dar nepradėjus. Tad reikia nemažai jėgų, norint eiti į priekį, nepasiduoti aplinkai, socialiniam spaudimui, draugams, žiniasklaidai. Tai sunkus išbandymas, kurį tenka atlaikyti diena iš dienos arba net valanda po valandos. Tačiau, jei jį pasitinkame ir priimame, šis išmėginimas pasitarnaus mūsų kaip krikščionių brandai ir leis mums patirti, kad nuostabūs Jėzaus žodžiai yra teisingi, kad Jo pažadai tampa tikrove, kad savo gyvenime galime išgyventi dievišką nuotykį, tūkstančius kartų žavingesnį nei visi kiti, kokius galėtume įsivaizduoti. Galėsime paliudyti, kad kai gyvenimas pasaulyje dažnai yra sunkus, lėkštas ir bergždžias, Dievas visokiomis gerybėmis pripildo tuos, kurie seka juo: duoda šimteriopą atlygį šiame gyvenime ir dar amžinąjį gyvenimą. Pasikartoja ta pati stebuklinga žūklė. „Dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“.Tad kaip įgyvendinsime šį Žodį? Apsispręsdami ir mes kaip Petras: „Dėl tavo žodžio...“ pasitikėti Jo Žodžiu; neabejoti tuo, ko Jis prašo. Maža to: savo elgesį, savo veiklą, savo gyvenimą grįsti Jo Žodžiu. Taip savo egzistenciją kursime ant paties tvirčiausio ir saugiausio pamato, su nuostaba pamatydami, kad būtent ten, kur trūksta bet kokios žmogiškos paramos, Jis įsikiša, o kur žmogiškai tai neįmanoma, gimsta gyvenimas. Chiara Lubich (1983 m.) |