Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2012 12

„Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais“ (Jn 1,12).

Štai didelė Jėzaus paskelbta ir žmonijai padovanota naujiena: mes galime tapti Dievo įsūniais, per malonę galime tapti Dievo vaikais.

Tačiau kaip ir kam dovanojama ši malonė? „Tiems, kurie Jį priėmė“ ir tiems, kurie Jį dar priims bėgant amžiams, – priims Jį su tikėjimu ir meile, tikėdami, kad Jėzus yra mūsų Išganytojas.

Pabandykime įsigilinti, ką reiškia būti Dievo vaikais.

Užtenka pažvelgti į Jėzų, Dievo Sūnų, ir į tai, koks buvo Jo su santykis su Tėvu: Jėzus kreipdavosi į savo Tėvą taip kaip „Tėve mūsų“ maldoje. Jam Tėvas buvo „Aba‘“, tai yra, tėtė, tėvelis, kuriuo be galo pasitikėjo ir kurį be galo mylėjo.

Kadangi Jėzus atėjo į žemę dėl mūsų, Jis nesitenkino vien pasilikti tokioje privilegijuotoje padėtyje. Jis mirė už mus, atpirko mus ir taip tapome Dievo vaikais, Jo seserimis ir broliais. Šventosios Dvasios dėka Jis suteikė galimybę ir mums įžengti į Trejybės gelmes. Taip ir mums tapo galimas šis įstabus jo kreipinys: „Aba‘, Tėve!“ (Mk 14, 36, Rm 8, 15), „tėveli, tėte mano“, mūsų. Sudėti į Jį visa, ką šis žodis apima – globos jutimą, saugumą, pilną pasitikėjimą Jo meile, dievišką paguodą, jėgą, karštį, kylantį iš širdies, kai esi tikras, kad esi mylimas.

„Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais“.

Krikštas ir iš jo kylantis malonės gyvenimas suvienija mus su Kristumi ir padaro mus sūnumis Sūnuje.

Šioje Evangelijos ištraukoje yra žodžiai, atskleidžiantys gilią „įsūnystės“ dinamiką, kurią dera įgyvendinti diena iš dienos. Išties turime tapti „Dievo vaikais“.

Dievo vaikais tampame, augame, atsiliepdami į Jo dovaną, gyvendami Jo valia, kuri visa sutelkta į meilės įstatymą: mylėti Dievą ir mylėti artimą.

Priimti Jėzų reiškia atpažinti Jį kiekviename mūsų artimajame. Ir jei jie įžvelgs mūsų meilėje begalinės Tėvo meilės bruožą ar pastebės jos kibirkštį, jie pažins Jėzų ir įtikės.

„Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais“.

Šį mėnesį, kai ypač prisimename Jėzaus gimimą mūsų žemėje, bandykime vienas kitą priimti, atrasdami vienas kitame Jėzų, ir tarnaukime vienas kitam kaip pačiam Jėzui.

Tada tarp mūsų ir Tėvo gims tarpusavio meilė, atsiras gyvenimo pažinimas panašus į tokį, Kuris jungia Sūnų su Tėvu Šventojoje Dvasioje. Ir iš mūsų lūpų vis dažniau išplauks Jėzaus kreipinys: „Aba‘, Tėve“.

Chiara Lubich (1998 m. gruodis)

atsisiųsti

paaugliams

jaunesniems

vaikams