Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2013 03

 

„Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“ (Jn 8, 7).

Jėzui mokant šventykloje, Rašto aiškintojai ir fariziejai atvedė moterį, kurią buvo sugavę svetimaujant. Ir kreipėsi į jį: „...Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“ (Jn 8, 5).

Išties jie norėjo paspęsti jam pinkles. Jeigu Jėzus būtų pasisakęs prieš nužudymą akmenimis, būtų galėję jį apkaltinti prieštaravimu Įstatymui, pagal kurį tiesioginiai kaltės liudytojai turėjo pirmieji sviesti akmenis į nusidėjėlius, o minia turėtų pasekti jų pavyzdžiu. Jei Jėzus būtų pritaręs mirties bausmei, prieštarautų savo mokymui apie Dievo gailestingumą nusidėjėliams.

Tačiau Jėzus pasilenkęs ima pirštu rašyti ant žemės, parodydamas savo nesudrumsčiamą ramybę. Paskui atsitiesia ir taria:

„Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“.

Po šių žodžių kaltintojai, pradedant vyresniaisiais, vienas po kito ima trauktis. Mokytojas kreipiasi į moterį: „Kur jie? Niekas tavęs nepasmerkė?“ – „Niekas, Viešpatie“, ji atsakė. – „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“ (plg. Jn 8, 10–11).

„Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“.

Ištardamas šiuos žodžius Jėzus, žinoma, nenori sumenkinti blogio, tokio kaip svetimavimas. Pasakymas: „Eik ir daugiau nebenusidėk“ aiškiai parodo, koks yra Dievo įsakymas.

Jėzus nori apnuoginti veidmainystę žmogaus, kuris mano galįs būti nusidėjėlės sesers teisėju, nepripažindamas pats esąs nusidėjėlis. Taigi savo žodžiais jis pabrėžia žinomą posakį: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami“ (Mt 7, 1–2).

Taip kalbėdamas, Jėzus kreipiasi ir į tuos žmones, kurie smerkia kitus, nenorėdami matyti iš klystančiojo širdies kylančios atgailos. Jėzaus požiūris į suklupusius aiškus: būti gailestingu. Kai tie žmonės pasitraukė nuo svetimautojos, „jie liko dviese“, – sako Augustinas, Hipono vyskupas, – „skurdas ir gailestingumas“.

„Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“.

Kaip įgyvendinti šį Žodį?

Prisiminkime, bendraudami su bet kuriuo savo broliu ar seserimi, kad ir mes esame nusidėjėliai. Visi mes nusidėjome. Nors mums ir atrodo, kad nesame padarę didelių klaidų, reikia visada turėti omenyje, kad galime nepastebėti tos aplinkybių naštos, kuri privertė kitus taip giliai įklimpti, taip nutolti nuo Dievo. Kaip mes būtume pasielgę atsidūrę jų vietoje?

Taip pat ir mes kartais nutraukiame meilės ryšį, jungiantį mus su Dievu, nesame jam ištikimi.

Jeigu Jėzus, vienintelis žmogus be nuodėmės, nesviedė pirmo akmens į svetimautoją, ir mes negalime niekam to daryti.

Taigi: būk gailestingas visiems, pasipriešink tiems impulsams, kurie stumia be gailesčio pasmerkti. Turime išmokti atleisti ir užmiršti. Nelaikykime širdyje smerkimo, apmaudo nuosėdų, kuriose galėtų veistis įniršis ir neapykanta, atitolinanti mus nuo brolių. Kiekvieną matykime tarsi naują.

Kai savo širdyje vietoj teisimo ir pasmerkimo jausime meilę ir gailestingumą kiekvienam, padėsime jam pradėti naują gyvenimą, suteiksime drąsos kaskart pradėti vis iš naujo.

Chiara Lubich (1998 m., kovas)

atsisiųsti

paaugliams

jaunėliams

vaikams