„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33). |
| 2013 08 „Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius“ (Lk 6,32). |
|
„Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius“ (Lk 6,32). Šio mėnesio Gyvenimo Žodis parinktas iš Evangelijos pagal Luką. Jis paimtas iš didelio skyriaus, kuriame pateikiami Jėzaus posakiai – Evangelijoje pagal Matą jie sudaro Kalno pamokslą. Kaip žinome, šiame skyriuje Jėzus nusako Dievo karalystės reikalavimus ir bruožus, būdingus tiems, kurie jai priklauso. Tokie žmonės įkvėpimo semiasi ir visame kame remiasi savo Dangiškojo Tėvo pavyzdžiu. Šiuo sakiniu Jėzus kviečia savo sekėjus mylėti Dievo Tėvo meile. Jei norime būti Jo vaikais, privalome mylėti savo artimą taip, kaip Jis myli. „Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius“.Pirmasis bruožas, geriausiai apibūdinantis Dievo Tėvo meilę, yra jos absoliutus davimas dovanai. Ji radikaliai skiriasi nuo pasauliui žinomos meilės. Kai pastaroji remiasi mainais ir simpatija (myli tuos, kurie mus myli ar tuos, kurie yra mums simpatiški), Dangiškojo Tėvo meilė yra visiškai nesavanaudiška; ji dovanojasi savo kūriniams nepriklausomai nuo galimo atsako. Tai meilė, kuri iš prigimties imasi iniciatyvos dalintis visu tuo, ką turi. Todėl tai meilė, kuri stato ir perkeičia. Dangiškasis Tėvas myli mus ne todėl, kad esame geri ir gražūs dvasiškai, tad lyg ir nusipelnę dėmesio ir geranoriškumo; priešingai, mylėdamas mus, Jis daigina mumyse malonės gėrį ir dvasinį grožį, padaro mus savo draugais ir savo vaikais. „Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius“.Kitas Dievo Tėvo meilės bruožas yra jos visuotinumas. Dievas myli visus be išimties. Jo matas – neturėti jokio mato ir jokių ribų. Beje, ši jo meilė nebūtų teikiama dovanai ir kurianti, jei nenorėtų būti ten, kur reikia patenkinti poreikį ar užpildyti tuštumą. Štai kodėl Dangiškasis Tėvas myli taip pat ir tuos vaikus, kurie yra nedėkingi, tolimi ar maištaujantys; tokie netgi labiau Jį traukia. „Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius“.Tad kaip gyvensime šio mėnesio Gyvenimo Žodžiu? Elgdamiesi kaip tikri Dangiškojo Tėvo vaikai, t.y. sekdami Jo meile, ypač tais jos bruožais, kuriuos pabrėžėme: davimu dovanai ir visuotinumu. Tad stenkimės mylėti pirmi – dosnia, solidaria meile, atvira visiems, ypač tai tuštumai, kurią kartais sutinkame aplink save. Stenkimės mylėti rezultatų nesiekiančia meile. Pasistenkime tapti Dievo liberalumo/tolerancijos įrankiais, leisdami ir kitiems paragauti tų prigimties ir malonės dovanų, kurias iš Jo gavome. Vadovaudamiesi šiais Jėzaus žodžiais, matysime naujomis akimis ir nauja širdimi kiekvieną artimą, kuris praeis pro šalį, kiekvieną progą, kurią pateiks kasdienis gyvenimas. Kad ir kur bebūtume ir ką beveiktume (šeimoje, mokykloje, darbe, ligoninėje ir t.t.), išdrįskime būti dalintojais šios meilės, kuri yra iš Dievo ir kurią Jėzus atnešė į žemę, – vienintelę, gebančią pakeisti pasaulį. Chiara Lubich (1992 m. vasaris) |