Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2013 12

„Viešpats tepraturtina jus ir tepripildo meile vienų kitiems ir visiems“ (1Tes 3,12).

Šie žodžiai yra vienas iš šv. Pauliui artimų posakių, kuriais jis linki ir tuo pačiu meldžia Viešpaties ypatingų malonių savo bendruomenėms (plg. Ef 3,18; Fil 1,9 ir kt.).

Tesalonikiečiams jis prašo nuolat didėjančios, ribas peraugančios meilės malonės. Tai nėra koks nors užslėptas priekaištas, tarytum jų bendruomenėse trūktų tarpusavio meilės, bet labiau kvietimas atsigręžti į dėsnį, glūdintį pačioje meilėje, – nuolatinį augimą.

„Viešpats tepraturtina jus ir tepripildo meile vienų kitiems ir visiems“.

Jei meilė, būdama krikščioniškojo gyvenimo centras, neauga, tai stipriai paveikia visą krikščionio gyvenimą, kuris nusilpsta ir galiausiai gali net užgesti.

Neužtenka vien gerai suprasti artimo meilės įsakymą, nei entuziastingai patirti jo teikiamus postūmius bei polėkį savo atsivertimo į Evangeliją pradžioje. Reikia tą meilę vis auginti, nuolat palaikant gyvą, aktyvią, veiksmingą. Taip įvyks, jei mokėsime vis budriau ir dosniau pastebėti įvairias progas, kurias mums kasdien pasiūlo gyvenimas.

„Viešpats tepraturtina jus ir tepripildo meile vienų kitiems ir visiems“.

Pagal šv. Paulių, krikščionių bendruomenės privalėtų turėti tikros šeimos gyvybingumą ir šilumą.

Todėl suprantamas apaštalo siekis apsaugoti jas nuo dažniausiai gresiančių pavojų: individualizmo, paviršutiniškumo, vidutiniškumo.

Bet šv. Paulius nori užkirsti kelią ir kitam dideliam pavojui, tiesiogiai susijusiam su ankstesniu: susikurti patogų, patvarų ir ramų, bet savyje uždarą gyvenimą.

Jis nori atvirų bendruomenių, kadangi jau pati krikščioniškos meilės sąvoka reiškia mylėti tikėjimo brolius ir tuo pačiu metu eiti link visų, būti jautriais visų problemoms bei reikmėms. Juk būtent krikščioniškai meilei yra būdinga priimti bet kokį asmenį, statyti tiltus atpažįstant tai, kas gera, ir jungiant savo troškimus bei geras pastangas su tais, kurie rodo gerą valią.

„Viešpats tepraturtina jus ir tepripildo meile vienų kitiems ir visiems“.

Tad kaip gyvensime šio mėnesio Gyvenimo Žodžiu? Stengdamiesi ir patys augti tarpusavio meilėje savo šeimose, darbo vietose, bendruomenėse ar bažnytiniuose sambūriuose, parapijose ir kt.

Šis Žodis reikalauja iš mūsų visokias ribas peraugančios meilės, t. y., tokios meilės, kuri galėtų įveikti vidutinybės matą ir įvairius barjerus, kylančius iš mūsų subtilaus egoizmo. Užteks pagalvoti apie keletą krikščioniškos meilės aspektų (pakantumas, supratingumas, tarpusavio atvirumas, kantrybė, pasiruošimas patarnauti, atlaidumas tikriems ar tariamiems mūsų artimo trūkumams, materialių gėrybių pasidalinimas ir kt.) ir atrasime daugybę progų gyventi šia meile.

Galiausiai yra aišku, kad jei mūsų bendruomenėje vyraus ši tarpusavio meilės atmosfera, jos paskleistos šilumos niekam netruks. Taip pat ir dar nepažįstantieji krikščioniškojo gyvenimo pajus jo patrauklumą ir labai lengvai, beveik to nepastebėdami, įsitrauks tiek, kad pasijus beesą tos pačios šeimos dalis.

Chiara Lubich (1994 m. lapkritis)

atsisiųsti

paaugliams

jaunėliams

vaikams