Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2014 01

Kristus – vienintelis Bažnyčios pamatas (plg. 1 Kor 3,11).

Graikijos didmiestį Korintą Paulius pasiekė 50-aisiais metais. Ši vietovė garsėjo svarbiu prekybos uostu, joje pulsavo daugialypės minties srovės. Ten apaštalas 18 mėnesių skelbė Evangeliją ir padėjo klestinčios krikščionių bendruomenės pamatą. Po jo evangelizaciją tęsė kiti. Tačiau naujieji krikščionys, užuot prisirišę prie paties Kristaus, buvo linkę prisirišti prie žmonių, atnešusių jiems Kristaus žinią. Taip gimė frakcijos. Vieni sakydavo: „aš esu Pauliaus“, kiti (turėdami omenyje mėgstamiausią apaštalą) – „aš esu Apolo“ arba „aš – Petro“.

Matydamas bendruomenę drumstusius nesutarimus, Paulius tvirtai pareiškia, kad Bažnyčios – palyginamos su namais, šventykla – statytojų gali būti daug, bet jos pamatas, gyvasis akmuo yra tik vienas – Jėzus Kristus.

Bažnyčios ir bažnytinės bendruomenės ypač šį mėnesį, maldos už krikščionių vienybę savaitę, kartu primena, kad Kristus yra vienintelis jų pamatas, ir tik pritardamos Jam bei gyvendamos vienintele Jo Evangelija, jos gali rasti visišką ir regimą tarpusavio vienybę.

Kristus – vienintelis Bažnyčios pamatas.

Remti savo gyvenimą Jėzumi Kristumi reiškia būti vìena su Juo, galvoti, kaip Jis galvoja, trokšti to, ko Jis trokšta, gyventi, kaip Jis gyveno.

Tačiau kaip remtis, įsišaknyti į Jį? Kaip tapti vìena su Juo?

Tai galima padaryti įgyvendinant Evangeliją.

Jėzus yra Žodis, t. y. kūnu tapęs Dievo Žodis. O jei Jis yra Žodis, prisiėmęs žmogiškąją prigimtį, tai mes būsime tikri krikščionys tada, jei būsime vyrai ir moterys, kurie visą savo gyvenimą persmelkia Dievo Žodžiu.

Jei gyvename Jo žodžiais, dar daugiau – jei Jo žodžiai „mumis gyvena“, jei paverčia mus „gyvaisiais žodžiais“, esame vìena su Juo, prisiglaudžiame prie Jo; gyvena jau nebe aš arba mes, bet Žodis visuose. Galime manyti, kad taip gyvendami, prisidedame, kad visų krikščionių vienybė taptų realybe.

Kaip kūnui reikia kvėpuoti, kad gyventų, taip sielai tam, kad gyventų, reikia gyventi Dievo Žodžiu.

Vienas pirmųjų vaisių yra Jėzaus gimimas mumyse ir tarp mūsų. Šitai perkeičia mąstymą: į visų, kad ir kas jie būtų – europiečiai, azijiečiai, australai, amerikiečiai ar afrikiečiai, širdis įlieja paties Kristaus jausmus, leidžiančius įvairias aplinkybes, atskirus žmones, visuomenes priimti taip, kaip Jis priima.

Tai vieno pirmųjų mano bendražygių, Giuglio Marchesi (Džiuljo Markezi), patyrimas. Jis dirbo inžinieriumi dideliame fabrike, vėliau tapo svarbios Romos įmonės direktoriumi. Daugybė darbe ir kitose visuomenės srityse išgyventų patyrimų privertė jį liūdnai konstatuoti, kad žmonės visur veikia skatinami savanaudiškų tikslų, todėl laimė šiame pasaulyje negalima.

Tačiau kai vieną dieną Giuglio sutiko žmones, gyvenančius Gyvenimo Žodžiu, atrodo, kad viskas jo viduje ir aplink jį pasikeitė. Pradėjęs gyventi Evangelija, pajuto širdyje pilnatvę ir džiaugsmą. Giuglio rašė: „Pajutau, kad Gyvenimo Žodžiai yra universalūs, jie sukėlė manyje tikrą perversmą, pakeitė visus santykius su Dievu ir artimu, dabar man visi atrodo lyg broliai ir seserys, lyg juos būčiau visada pažinojęs. Patyriau ir Dievo meilę man: reikėjo tik prašyti. Žodžiu, įgyvendintas Žodis padarė mane laisvą!“ Toks jis liko ir tada, kai paskutinius savo gyvenimo metus praleido prikaustytas prie vežimėlio.

Taip, įgyvendintas Žodis išlaisvina iš žmogiškų sąlygotumų, suteikia džiaugsmo, ramybės, paprastumo, gyvenimo pilnatvės, šviesos. Skatindamas pritarti Kristui, jis pamažėle perkeičia mus į kitą Jį patį.

Kristus – vienintelis Bažnyčios pamatas.

Tačiau yra vienas Žodis, tarsi visų kitų santrauka. Tai mylėti – mylėti Dievą ir artimą. Jėzus jame apibendrina „visą Įstatymą ir pranašus“ (plg. Mt 22,40).

Kiekvienas žodis, nors ir išreikštas skirtingai, yra Dievo Žodis, o kadangi Dievas yra Meilė, kiekvienas žodis yra artimo meilė.

Tad kaip gi gyventi šį mėnesį? Kaip glaustis prie Kristaus, „vienintelio Bažnyčios pamato“? Mylint taip, kaip Jis mus išmokė.

„Mylėk ir daryk, ką nori“(iš Jo. Ep. tr., 7, 8), sakė šv. Augustinas, beveik pateikdamas evangelinio gyvenimo normos sintezę. Nes mylėdamas nesuklysi ir iki galo išpildysi Dievo valią.

Chiara Lubich (2005 m. sausis)

atsisiųsti

paaugliams

jaunėliams

vaikams