Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2014 09

„Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei“ (Rm 15,7).

Šiuo patarimu savo laiško pabaigoje Paulius kreipiasi į Romos krikščionis. Kaip ir kitose graikų-romėnų bendruomenėse, taip pat ir Romos bendruomenėje buvo tiek pagoniškos, tiek žydiškos kilmės krikščionių. Jie labai skyrėsi savo mąstysena, kultūra ir dvasios jautrumu. Tie skirtumai sužadino smerkimą, išankstinį priešiškumą, diskriminaciją ir nepakantumą vienas kitam. Toks elgesys akivaizdžiai nesiderino su tuo tarpusavio priėmimu, kokio iš jų norėjo Dievas.

Norėdamas padėti Romos bendruomenės nariams įveikti šiuos sunkumus, apaštalas neranda veiksmingesnės priemonės nei apmąstyti jų atsivertimo malonę. Jėzus atvedė juos į tikėjimą, padovanodamas jiems savo dvasią. Vien tai jau buvo akivaizdus paliudijimas meilės, su kuria Jėzus priėmė kiekvieną iš jų. Nepaisydamas jų praeities ir skirtingos kilmės, Jėzus priėmė juos, kad jie taptų vienu Kūnu.

„Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei“.

Pauliaus žodžiai atskleidžia vieną labiausiai jaudinančių Jėzaus meilės aspektų. Tai meilė, su kuria per savo žemišką gyvenimą Jėzus visada priimdavo visus – ypač visuomenės atstumtuosius, vargšus ir labiausiai nutolusius. Tai meilė, su kuria Jėzus visiems siūlė pasitikėti, tvirtai tikėti Juo, siūlė savo draugystę. Taip jis pamažu nugriovė visas užkardas, kurias žmogaus išdidumas ir egoizmas buvo pastatę to laikmečio visuomenėje. Jėzus įkūnijo meilę dangiškojo Tėvo, pilnai priimančio kiekvieną iš mūsų. Jis pats buvo pavyzdys tokios meilės, kuria turėtume mylėti vieni kitus. Tai yra svarbiausia Dievo valia mums. Negalime suteikti didesnės šlovės Tėvui už tą, kurią jam suteikiame, kai stengiamės priimti vienas kitą tokiu būdu, kuriuo Jėzus priėmė mus.

„Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei“.

Tad kaip gyventi šio mėnesio gyvenimo Žodžiu? Jis atkreipia mūsų dėmesį į vieną labai dažnai pasitaikančią ir – pripažinkime tai – labai sunkiai įveikiamą mūsų egoizmo apraišką: polinkį izoliuotis, žeminti, stumti į pakraštį, pašalinti kitus, nes jie yra kitokie ir gali sudrumsti mūsų ramybę.

Stenkimės gyventi šiuo Žodžiu pirmiausia savo šeimose, draugijose, bendruomenėse, darbo kolektyvuose. Sunaikinkime savyje smerkimą, diskriminaciją, išankstinius nusistatymus, sukauptas nuoskaudas, netoleranciją vieno arba kito artimo atžvilgiu. Tie dalykai ateina taip lengvai, ir taip dažnai jie atšaldo ir suardo mūsų santykius, kaip rūdys kliudydami tarpusavio meilei.

Po to bendrai visuomenėje, stenkimės liudyti bet kuriam artimui, kurį Viešpats pastato šalia mūsų, Jėzaus meilę, priimančią visus. Pasirinkime visų pirma tuos, kuriuos visuomenės egoizmas norėtų atskirti ir nustumti į pakraščius.

Priimti kitą, kuris yra kitoks nei mes, yra krikščioniškos meilės pagrindas. Tai atspirties taškas, pirmasis žingsnis kuriant meilės civilizaciją, bendrystės kultūrą, kuriai Jėzus mus kviečia ypač šiais laikais.

Chiara Lubich

atsisiųsti

paaugliams

jaunėliams

vaikams