Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2015 06

„Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno“ (Lk 10, 41–42).

Kiek meilės kartojant šį vardą: Morta, Morta. Namas Betanijoje, prie Jeruzalės vartų, yra vieta, kur Jėzus apsistojo pailsėti su savo mokiniais. Už jo sienų, mieste, jis turi diskutuoti, patirti priešiškumą ir atmetimą, o čia vyrauja ramybė ir svetingumas.

Morta yra iniciatyvi ir aktyvi. Tai ji parodys ir po brolio mirties, užmegzdama rimtą pokalbį su Jėzumi ir energingai jį klausinėdama. Ji stipri moteris, rodanti didelį tikėjimą. Į klausimą: „Ar tiki, kad aš esu prisikėlimas ir gyvenimas?“ ji nedvejodama atsako: „Taip, Viešpatie, aš tikiu“ (plg. Jn 11, 25–27).

Taip pat ir dabar ji užsiėmusi ruošia Mokytojui ir jo mokiniams deramą priėmimą. Ji namų šeimininkė (kaip sako jos vardas: Morta reiškia „namų šeimininkė, valdytoja“), tad jaučiasi atsakinga. Ko gero, ruošia vakarienę garbingam svečiui. Marija, jos sesuo, paliko ją vieną rūpesčiuose. Priešingai Rytų papročiams, užuot buvusi virtuvėje, ji leidžia laiką su vyrais ir klausosi Jėzaus, sėdėdama prie jo kojų kaip dera tobulai mokinei. Dėl to šiek tiek įsižeidusi Morta skundžiasi: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“ (Lk 10, 40). O štai meilus ir kartu tvirtas Jėzaus atsakymas:

„Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno.“

Ar Jėzui nepatiko Mortos ryžtas ir nuoširdus tarnavimas? Ar jam nemalonus konkretus jos svetingumas ir argi nebūtų mielai paragavęs maisto, kurį ji jam ruošia? Netrukus po šio įvykio savo palyginimuose jis girs administratorius, verslininkus ir pavaldinius, kurie sugeba išnaudoti savo talentus ir užsiimti verslu (plg. Lk 12, 42; 19, 12–26). Jis girs net jų apsukrumą (plg. Lk 16, 1–8). Tad negalėjo nesidžiaugti, matydamas moterį pilną iniciatyvos ir gebančią veikiai suruošti šiltą priėmimą.

Išties jo priekaištai yra skirti jos nerimui ir susirūpinimui, su kuriuo atlieka savo darbą. Ji jaudinasi, yra „susirūpinusi visokiu patarnavimu“ (Lk 10, 40), praradusi ramybę. Nebe ji valdo darbą, greičiau darbas perėmė valdžią ir ją valdo. Ji nebėra laisva, tapo savo užsiėmimo verge.

Argi mums kartais neatsitinka, kad pasimetame tarp tūkstančių dalykų, kuriuos turime nuveikti? Mus traukia ir išblaško internetas, chat'as, nereikalingos sms žinutės. Tuomet, kai esame rimtai užsiėmę savo darbais, kartais galime pamiršti būti dėmesingi kitiems, įsiklausyti į žmones, esančius šalia. Didžiausias pavojus yra pamiršti, kam ir dėl kokių žmonių mes dirbame. Darbas ir kiti užsiėmimai tampa savitiksliai.

Arba mus tiek apima nerimas ir susijaudinimas dėl situacijų bei sudėtingų problemų, susijusių su šeima, ekonomika, karjera, mokykla, mūsų vaikų ateitimi, kad pamirštame Jėzaus žodžius: „Nesisielokite ir neklausinėkite: 'Ką valgysime?' arba: 'Ką gersime?', arba: 'Kuo vilkėsime?' Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia“ (Mt 6, 31–32). Taip ir mes užsitraukiame Jėzaus priekaištą:

„Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno.“

Koks yra tas vienintelis dalykas, kurio reikia? Klausyti ir įgyvendinti Jėzaus žodžius. Niekam kitam negalima teikti pirmenybės, tik jiems – ir Tam, kuris juos ištaria. Geriausias būdas priimti Viešpatį, gyventi su Juo, yra priimti tai, ką Jis mums sako. Kaip padarė Marija, kuri pamiršo viską, atsisėdo prie jo kojų ir nepraleido nė vieno jo žodžio. Mus skatins ne noras pasirodyti ar dominuoti, bet troškimas patikti jam, tarnauti jo karalystei.

Kaip Morta, taip ir mes, esame pašaukti daryti „daug dalykų“ kitų labui. Jėzus mus mokė, kad Tėvui patinka, kai duodame „daug vaisių“ (Jn 15, 8) ir kad nuveiksime net didesnių darbų už jį patį (Jn 14,12). Todėl jis iš mūsų tikisi atsidavimo, aistros mums pavestam darbui atlikti, išradingumo, drąsos, ryžto. Tačiau be nerimo ir susijaudinimo, o tvyrant ramybei, kuri ateina žinant, kad vykdome Dievo valią.

Tad vienintelis svarbus dalykas yra tapti Jėzaus mokiniais, leisti jam gyventi mumyse, atkreipti dėmesį į jo pasiūlymus, į tylų jo balsą, kuris veda mus kiekvieną akimirką. Tokiu būdu jis vadovaus kiekvienam mūsų veiksmui.

Atlikdami „daugybę dalykų“, nebūsime išsiblaškę ir išsibarstę, nes, sekdami Jėzaus žodžiais, būsime skatinami tik meilės. Visuose reikaluose darysime tik vieną dalyką: mylėsime.

Fabio Ciardi

atsisiųsti

paaugliams

jaunėliams

vaikams