Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2015 12

„Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ (Mk 1, 3)

Šie žodžiai man skirti. Viešpats ateina, o aš turiu būti pasiruošęs jį priimti. Kasdien meldžiuosi „Ateik, Viešpatie, Jėzau.“ O jis atsako: „Taip, aš veikiai ateinu“ (plg. Apr 22, 17.20). Jis stovi prie durų ir beldžia, prašosi į namus (plg. Apr 3,20). Negaliu jo nepriimti į savo gyvenimą.

Priimti ateinantį Viešpatį kviečia Jonas Krikštytojas. Jis kreipiasi į savo laikmečio žydus. Juos ragina pripažinti savo nuodėmes ir atsiverti, pakeisti gyvenimą. Jonas buvo tikras, kad Viešpats ateis artimiausiu metu. Ar tauta, kuri taip pat šimtmečiais Jo laukia, atpažins, klausys Jo žodžių, seks paskui Jį? Jonas žinojo, kad, norint Jį priimti, reikia pasiruošti. Todėl neatidėliotinai kviečia:

„Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“

Šie žodžiai skirti man, nes Jėzus ir toliau kasdien ateina. Kasdien beldžia į mano duris, bet man taip pat – kaip ir žydams Krikštytojo laikais – nėra lengva jį atpažinti.

Anuomet, priešingai įprastiems lūkesčiams, jis pasirodė kaip nuolankus dailidė iš Nazareto, kuklaus kaimo. Šiandien jis pasirodo migranto, bedarbio, darbdavio pavidalu, mokyklos draugo, šeimos nario, netgi žmonių, kuriuose Viešpaties veidas ne visada pasirodo visu savo ryškumu, priešingai, kartais atrodo paslėptas. Tylų Jo balsą, kuris ragina atleisti, pasiūlyti pasitikėjimą ir draugystę, nesitaikyti su Evangelijai prieštaraujančiais pasirinkimais, dažnai užgožia kiti balsai – kurstantys neapykantą, savanaudiškumą, korupciją.

Dėl to pasitelkiama metafora apie vingiuotus ir nepraeinamus kelius, kaip aliuzija į kliūtis Dievui ateiti į mūsų kasdienį gyvenimą. Neverta vardyti menkumo, savanaudiškumo, nuodėmių, gyvenančių mūsų širdyje ir padarančių mus aklus Jo buvimui, kurčius Jo balsui. Kiekvienas iš mūsų, jei yra nuoširdus, žino, kokios yra kliūtys, trukdančios susitikimui su Jėzumi, su Jo Žodžiu, su žmonėmis, su kuriais jis susitapatina. Tad štai gyvenimo Žodžio kvietimas, šiandien skirtas būtent man:

„Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“

Ištiesinti tą nusistatymą, kuris skatina mane smerkti kitą, nebekalbėti su juo, idant sugebėčiau jį suprasti, jį mylėti, jam tarnauti. Ištiesinti iškreiptą elgesį, kuris verčia mane išduoti draugystę, verčia smurtauti, apeiti pilietinius įstatymus, kad atsiversčiau ir būčiau pasirengęs ištverti net ir neteisybes, kad tik išsaugočiau santykį, asmeniškai nukentėti, kad tik augtų brolybė mano aplinkoje.

Šiam mėnesiui mums pasiūlytas žodis yra kietas ir stiprus, bet ir išlaisvinantis, galintis pakeisti mano gyvenimą, atverti mane susitikimui su Jėzumi, taip, kad Jis ateitų gyventi manyje, kad Jis veiktų ir mylėtų manyje.

Jei šis žodis įgyvendinamas, gali dar daug daugiau: gali pagimdyti Jėzų tarp mūsų, krikščionių bendruomenėje, šeimoje, grupėse, kuriose veikiame. Jonas kreipėsi į visą tautą: Dievas „gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14), tarp savo tautos žmonių.

Todėl norime, vieni kitiems padėdami, ištiesinti mūsų santykių takus, pašalinti kiekvieną kreivumą, galintį atsirasti tarp mūsų, gyventi gailestingumu, kuriam šie jubiliejiniai metai mus kviečia. Taip drauge tapsime namais, šeima, gebančia priimti Dievą.

Tai bus Kalėdos: Jėzus ras atvirą kelią ir galės pasilikti tarp mūsų.

Fabio Ciardi

atsisiųsti

paaugliams

jaunėliams

vaikams