„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33). |
| 2021 08 „Kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“ (Mat 18, 4) |
|
„Kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“ (Mat 18, 4) Kas yra didžiausias, galingiausias, kas nugali visuomenėje, Bažnyčioje, politikoje, finansų rinkoje? Šis klausimas persmelkia žmonių santykius, lemia pasirinkimus, veikia strategijas. Tai dominuojanti logika, kuriai kartais nesąmoningai, galbūt norėdami teigiamų ir efektyvių rezultatų aplinkiniams, paklūstame ir mes. Šioje Mato Evangelijoje mums pristatomi Jėzaus apaštalai, kurie po to, kai priėmė skelbiamą Dievo Karalystę, nori išsiaiškinti reikalavimus, leisiančius jiems būti naujosios Dievo tautos protagonistais, ir todėl Jėzaus klausia: „Kas yra didžiausias?“ Atsakydamas į klausimą, Jėzus atlieka vieną iš nenuspėjamų veiksmų: pastato vaiką į nedidelio žmonių būrio centrą. Ir palydi savo poelgį nedviprasmiškais žodžiais: „Kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“ Konkurencija ir savęs įtvirtinimu pagrįstam mentalitetui Jėzus priešina patį silpniausią visuomenės elementą – žmogų, kuris nevaidina pasigirti ar ką nors apginti galinčiojo vaidmens, tokį, kuris yra visiškai priklausomas nuo kitų ir pasikliauja kitų pagalba. Tačiau Jėzus nesiūlo būti pasyviems, vengti aktyvumo ir atsakomybės, o kalba apie laisvai pasirenkamą valios aktą. Iš tiesų Jėzus mus kviečia tapti mažais kaip vaikai, o šis pasirinkimas reikalauja intencijos ir įsipareigojimo ryžtingai pakeisti kryptį. „Kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“ Štai kaip Chiara Lubich pagilino Evangelijos vaiko charakteristikas: „Vaikas su pasitikėjimu atsiduoda į tėvo ir motinos rankas – jis tiki jų meile. Autentiškas krikščionis, kaip vaikas, tiki Dievo meile, puola į dangiškojo Tėvo glėbį, Juo pilnai pasikliauja. ... Vaikai visiškai priklauso nuo savo tėvų, ... taip pat ir mes, Evangelijos vaikai, visur priklausome nuo Tėvo: Jis žino, kas mums reikalinga, dar mums nepaprašius ir tai dovanoja. Pati Dievo Karalystė nėra mūsų laimėta, bet priimta kaip dovana iš Tėvo rankų.“ Chiara dar pabrėžia tai, kad vaikas visiškai pasikliauja savo tėvu ir visko iš jo mokosi. Panašiai ir „Evangelijos vaikas viską patiki Dievo gailestingumui ir užmiršęs praeitį kasdien pradeda naują gyvenimą, būdamas atidus visad kūrybingiems Dvasios įkvėpimams. Pats vienas vaikas nesugeba išmokti kalbėti, jam reikalingas žmogus, kuris jį to išmokytų. Jėzaus mokinys visko mokosi iš Dievo Žodžio, kol ima kalbėti ir gyventi pagal Evangeliją.“ Vaikas yra linkęs imituoti savąjį tėvą. „Lygiai taip pat ir Evangelijos vaikas myli visus, nes Jis: „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“; Evangelijos vaikas myli pirmas, nes Tėvas mylėjo mus, kai mes dar buvome nusidėjėliai; Evangelijos vaikas myli nieko nesitikėdamas, nes būtent taip elgiasi dangiškasis Tėvas.“ „Kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“ Kolumbijoje Vincentas ir jo šeima susidūrė su išbandymu pandemijos sąlygomis, kai buvo įvestas labai griežtas karantino režimas. Štai ką jis rašo: „Kai prasidėjo komendanto valanda, kasdieninis gyvenimas iš esmės pasikeitė. Mano žmona ir du vyresnieji vaikai turėjo pasirengti universiteto egzaminams; o pats mažiausias vaikas negalėjo priprasti prie nuotolinio mokymosi. Niekas namuose neturėjo laiko rūpintis kažkuo kitu. Žvelgdamas į šį chaosą, kuris, atrodė, tuoj sprogs, aš supratau, kad atėjo laikas šio naujo gyvenimo metu įkūnyti meilės meno praktiką pagal Evangeliją. Aš pradėjau tvarkyti virtuvę, gaminti kasdieninį maistą ir organizuoti maitinimą. Nesu virėjas-ekspertas, taip pat nesugebu tobulai prižiūrėti virtuvės, tačiau supratau, kad šie mano veiksmai sumažins kiekvieną dieną patiriamas įtampas. Tai, kas prasidėjo kaip vienos dienos meilės aktas, prasitęsė keliems mėnesiams. Kai kitų šeimos narių užduotys buvo atliktos, ir jie patys ėmė tvarkytis, rūpintis skalbiniais ir tvarkyti namus. Visi kartu konstatavome, kad Evangelijos Žodžiai yra tiesa, ir kad kūrybinga meilė sufleruoja, kaip viską sutvarkyti.“ Letizia Magri |