Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
2021 10 „Žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28).

„Žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28).

Žodis, kuriuo siūlome gyventi šį mėnesį, yra paimtas iš apaštalo Pauliaus laiško romiečiams. Pats tekstas ilgas ir kupinas apmąstymų bei mokymų. Parašytas jis prieš Pauliui išvykstant į Romą ir skirtas jo vizitui parengti bendruomenę, kurios Paulius dar asmeniškai nebuvo pažinęs.

Aštuntajame Evangelijos skyriuje ypač pabrėžiamas naujasis, Dievo Dvasios įkvėptas gyvenimas, taip pat amžinojo gyvenimo pažadas atskiriems žmonėms, tautoms ir visam pasauliui.

„Žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą“.

Kiekvienas šio sakinio žodis yra kupinas prasmės.

Apaštalas Paulius skelbia, kad būdami krikščionys, mes patiriame Dievo meilę ir suvokiame, kad kiekviena žmogiškoji patirtis yra didžiojo Dievo išganymo darbo dalis.

Pauliaus teigimu, viskas pasitarnauja tam, kad būtų įvykdytas šis išganymo projektas: kančios, persekiojimai, asmeninės nesėkmės ir silpnybės, bet, visų pirma, Dievo Dvasios veikimas Jį priimančių žmonių širdyse.

Dvasia vis dar surenka ir padaro savais žmonijos ir kūrinijos atodūsius (plg. Rom 8, 22-27) ir būtent tai yra garantija, kad Dievo projektas bus įgyvendintas.

Todėl esame prašomi aktyviai sava meile atsakyti į Dievo meilę mums, patikėti Tėvui visus savo poreikius ir liudyti pasitikėjimą Jo pažadėtuoju nauju dangumi ir nauja žeme, kuriuos Jis parengė tiems, kurie Juo tiki.

„Žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą“.

Taigi, kaip galime taikyti šį stiprų pasiūlymą savo asmeniniame kasdieniame gyvenime?

Chiara Lubich siūlo: „Visų pirma, vertindami dalykus, niekada neturime sustoti vien ties jų išoriniu, materialiu, profanišku aspektu, bet tikėti, kad kiekvienas faktas yra Dievo žinia mums, per kurią Jis atskleidžia savo meilę. Tada pamatysime, kad gyvenimas, kuris mums gali atrodyti panašus į išvirkščią audinį su netvarkingai susipainiojusiais siūlais ir mazgais, iš tiesų yra kas kita – tai nuostabus raštas, kurį Dievo meilė audžia ant mūsų tikėjimo pagrindo. Kita vertus, mes turime kiekvieną akimirką tiek dideliuose, tiek ir mažuose dalykuose pasitikėti ir pilnai pasikliauti šia Dievo meile. Iš tiesų, jei pasitikime Dievo meile kasdieninėse situacijose, mums bus suteikta jėgų pasitikėti Juo ir ištikus sunkiausiems momentams: didžiuliams išbandymams, ligai ar net mirčiai. Taigi pamėginkime taip gyventi ne dėl savanaudiškumo (jis reikštųsi troškimu, kad Dievas atskleistų mums savo planus ar mus paguostų), bet iš grynos meilės Jam. Tada pamatysime, kaip šis pasitikėjimu paremtas kliovimasis Dievu, tampa nesibaigiančiu šviesos ir ramybės šaltiniu mums ir daugeliui kitų“.

Pasitikėti Dievu esant sudėtingiems pasirinkimams – taip apsisprendė O. L., moteris iš Gvatemalos: „Dirbau virėja senelių namuose. Eidama koridoriumi išgirdau, kaip senutė prašo vandens. Rizikuodama nusižengti taisyklėms, kurios man draudžia išeiti iš virtuvės, aš įpyliau vandens į stiklinę ir ją švelniai padaviau senutei. Senolės akys nušvito. Tik nugėrusi dalį vandens, ji paėmė man už rankos ir paprašė: „Pasilik su manimi dešimt minučių!“ Paaiškinau, kad neturiu teisės, kad rizikuoju prarasti licenciją. Bet tas žvilgsnis. Todėl pasilikau. Ji paprašė drauge melstis Tėve mūsų maldą, o pabaigoje padainuoti: „Prašau tavęs, padainuok man ką nors“. Tuo metu man atėjo į galvą ši mintis: „Nieko neišsinešime su savimi, tiktai meilę...“ Kiti senelių namų gyventojai sužiuro į mus. Moteris buvo laiminga ir pasakė: „Dievas tave telaimina, dukra mano“. Netrukus po to ji mirė. Aš praradau darbą, nes nusižengdama taisyklėms išėjau iš virtuvės. Nors didelei mano šeimai yra reikalinga finansinė parama, aš jaučiuosi rami ir laiminga, nes atsakiau į Dievo kvietimą ir sutiktai moteriai neteko vienai žengti paties svarbiausio jos gyvenimo žingsnio“.

Letizia Magri

atsisiųsti

vaikams