„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33). |
| 2022 04 „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16,15). |
|
„Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16,15). Evangelijoje pagal Morkų paskutiniai prisikėlusio Jėzaus žodžiai skiriami apaštalams per vienintelį Mokytojo pasirodymą jiems. Apaštalai sėdi prie stalo, kaip kad dažnai juos matydavome kartu su Jėzumi dar iki Jo kančios ir mirties. Tačiau šįkart maža bendruomenė turi nesėkmės žymę – vietoj dvylikos, kuriuos Jėzus buvo pasišaukęs, dabar jų likę vienuolika. Kryžiaus valandą kažkas jo išsigynė, daugelis išsilakstė. Šiame paskutiniame ir lemiamame susitikime Prisikėlusysis priekaištauja apaštalams dėl širdies uždarumo Jo žodžiams, kuriuos patvirtino prisikėlimas. Vis dėlto Jėzus patvirtina savo pasirinkimą: nepaisant mokinių trapumo, Jis ir vėl patiki jiems gyvenimu ir žodžiais skelbti Evangeliją – Gerąją Žinią, kuri yra Jis pats. Nors po iškilmingos kalbos Prisikėlusysis grįžta pas Tėvą, Jis taip pat pasilieka ir su mokiniais, jų skelbiamą Žodį patvirtindamas įstabiais ženklais. „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“. Taigi, bendrija, Jėzaus išsiųsta tęsti Jo misijos, nėra tobulųjų grupė. Tai žmonės, kurie, visų pirma, buvo pašaukti su Jėzumi būti ir patirti šį Jo buvimą bei kantrią ir gailestingą Jo meilę. Įgalinti šios patirties, mokiniai siunčiami Dievo artumą skelbti visai kūrinijai. Misijos sėkmė nepriklauso nuo jų asmeninių gebėjimų, o nuo paties Prisikėlusiojo, save patikinčio mokiniams ir visai tikinčiųjų bendrijai, buvimo. Tikinčiųjų bendruomenėje Evangelija auga tiek, kiek ja gyvenama ir kiek ji skelbiama. Taigi, ką mes kaip krikščionys galime nuveikti – tai gyvenimu ir žodžiais liudyti Dievo meilę. Mes galime kreiptis į kitus su drąsa ir dosnumu bei jautriai ir pagarbiai kiekvienam pasiūlyti Prisikėlusiojo lobius, atveriančius širdis vilčiai. „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“. Tai reiškia visuomet liudyti Jėzų, o ne save pačius. Dar daugiau – esame raginami savęs „išsižadėti“, „susimažinti“, kad būtų daugiau Jėzaus. Savyje turime sukurti erdvės Jo Dvasiai, kuris mus kviečia brolybei: „Privalau sekti Šventąja Dvasia, kuri kaskart, sutinkant brolį ar seserį, mane padaro pasiruošusį tapti v ena su juo ar ja ir tobulai patarnauti. Tai Dvasia, kuri duoda man jėgų mylėti kitus, net jeigu vienu ar kitu aspektu jie yra mano priešai. Dvasia, kuri praturtina mano širdį gailestingumu, kad sugebėčiau atleisti ir suprasti kitų poreikius, kuri suteikia man uolumo, atėjus momentui, iškomunikuoti gražiausius savo sielos dalykus kitiems . Per mano meilę pasireiškia ir perduodama Jėzaus meilė. ... Su ja ir dėl šios Dievo meilės širdyje, galima toli nueiti, o savuoju atradimu pasidalinti su daugybe žmonių ... , kol kitas, švelniai paliestas Dievo meilės mumyse, panorės tapti v ena su mumis, abipusiai apsikeičiant pagalba, idealais, sumanymais, palankumu. Tik tuomet galėsime dalintis Dievo žodžiu, ir tai bus abipusės meilės dovana“. „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“. „Visai kūrinijai“ – tai perspektyva, skatinanti mūsų sąmoningumą, jog priklausome didelei Kūrinijos, kuriai šiandien esame ypač jautrūs, mozaikai. Šiame naujame žmonijos kelyje jaunimas dažnai yra labiau pažengęs. Pagal Evangelijos stilių darbais jie patvirtina tai, ką skelbia žodžiais. Robertas iš Naujosios Zelandijos internete dalijasi savo patirtimi: „Viena mūsų teritorijoje vykdoma veikla remia Porirua uosto restauravimą pietinėje Wellington regiono dalyje, Naujoje Zelandijoje. Ši iniciatyva įtraukė vietos valdžią, Maori katalikų bendruomenę ir vietinę gentį. Mūsų tikslas yra padėti genčiai, norinčiai vadovauti uosto restauravimui, užtikrinti vandens švarumą, kad nesibaiminant užterštumo būtų galima leisti rinkti moliuskus bei vykdyti įprastą žvejybą. Šios iniciatyvos buvo sėkmingos ir sukūrė tikrą bendruomeninę dvasią. Vis dėlto pagrindinis iššūkis yra išvengti šį pavyzdį matyti tik kaip trumpalaikį, praeinantį įvykį bei išlaikyti šią programą ilgam, kad ji teiktų pagalbą, paramą ir išties atneštų svarbių pokyčių“. Letizia Magri |