Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 

„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33).

2011 06 „Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula“.

„Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula“ (Rm 12, 2).

Šiuos žodžius randame antrojoje šv. Pauliaus laiško romiečiams dalyje, kurioje apaštalas nusako krikščionių elgesį kaip naujo gyvenimo išraišką; išraišką tikros meilės, tikro džiaugsmo, tikrosios laisvės, kurią Kristus mums yra suteikęs. Krikščionio gyvenimas – tai naujas būdas Šventosios Dvasios apšviestiems ir sustiprintiems pasitikti įvairias užduotis ir problemas, su kuriomis tenka susidurti.

Šiose eilutėse, glaudžiai susijusiose su prieš tai einančiu sakiniu, apaštalas iškelia tikslą ir pamatinę nuostatą, kuri turėtų apibūdinti kiekvieną mūsų poelgį: paversti mūsų gyvenimą Dievo pašlovinimu, vienu, laike besitęsiančiu, meilės veiksmu, – vis ieškant Jo valios, to, kas Jam mieliausia.

„Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula“.

Aišku, tam, kad įvykdytume Dievo valią, pirmiausia turime ją sužinoti. Tačiau, kaip užsimena apaštalas, tai nėra lengva. Neįmanoma tikrai žinoti Dievo valios be ypatingos šviesos, padedančios mums įvairiose situacijose atpažinti, ko Dievas nori iš mūsų, ir apsaugančios mus nuo iliuzijų ar klaidų, į kurias lengva pakliūti.
Šv. Dvasios dovana, kuri vadinama įžvalgumu, „gebėjimu atskirti“, būtinai reikalinga, norint išugdyti savyje autentišką krikščionišką mąstyseną.

„Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula“.

Kaip galima įgyti ir ištobulinti savyje šią tokią svarbią dovaną? Be abejo, reikia gerai pažinti krikščionišką doktriną. Tačiau to negana. Kaip teigia šv. Paulius, visų pirma tai yra gyvenimo klausimas, didžiadvasiškumo, atsidavimo įgyvendinant Jėzaus žodžius klausimas, nepaisant savo baimių, netikrumo, vidutiniškumo. Tai – atvirumo ir pasirengimo vykdyti Dievo valią klausimas. Šitaip galima įgyti Šventosios Dvasios šviesą ir ugdyti savyje naują mąstymą, apie kurį čia kalbama.

„Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula“.

Tad kaip gyvensime šio mėnesio žodžiu? Siekdami būti verti tos šviesos, kuri reikalinga Dievo valiai atpažinti ir įvykdyti.
Stengsimės vis labiau ją pažinti, mums atskleidžiamą per Jo Žodį, Bažnyčios mokymą, savo luomo pareigas ir t.t.
Tačiau visų pirma stengsimės gyventi, nes jau supratome, jog iš gyvenimo, iš meilės įsižiebia tikroji šviesa. Jėzus apsireiškia tiems, kurie Jį myli, laikydamiesi Jo įsakymų (plg. Jn 14,21).
Tuomet mums pavyks vykdyti Dievo valią, ir tai bus pati gražiausia dovana, kurią galime Jam pasiūlyti. Jam tai bus priimtina ne vien dėl meilės, kurią taip galėsime parodyti, bet ir dėl šviesos bei krikščioniško atsinaujinimo vaisių, kurie subręs aplink mus.

Chiara Lubich (1993 m. rugpjūtis)

atsisiųsti

paaugliams

vaikams