Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 

„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24).

Maria Voce. Bažnyčia ir moteris

Tarptautinio fokoliarų judėjimo vadovė Maria Voce prieš porą mėnesių pasirodžiusiame interviu išsakė keletą pasiūlymų apie moters vietą Katalikų Bažnyčioje. M. Voce kalbina italų žurnalistas Paolo Loriga.

Bažnyčioje kalbama apie moterį charizmos nešėją arba aktyvią veikėją. Tačiau turėtų juk būti vietos ir mąstančiai moteriai, nors lig šiol vis dar nejaučiamas poreikis įtraukti jos indėlį plėtojant Bažnyčios Magisteriumą. Tik nedaug moterų dalyvauja priimant aukščiausio lygio sprendimus šeimų sielovadoje, nedaug jų dirba teologijos katedrose ir tikra retenybė sutikti moterį, prisidedančią formuojant kunigus.

Dabartinės situacijos analizė gana tiksli. Nėra pakankamai vertinamas moters minties indėlis, dar ir todėl, kad ji lig šiol neturėjo pakankamai plačių galimybių ją vystyti. Tik visai neseniai atsirado galimybė ir moterims studijuoti popiežiniuose universitetuose, kur dėstoma teologija.

Be abejo, yra buvę išties išmintingų moterų ir tų, kurios įnešė rimtą indėlį mąstymo srityje, tačiau gal labiau dėka tiesioginio Šventosios Dvasios įkvėpimo – pavyzdžiui, tos didžiosios moterys, kurios buvo paskelbtos Bažnyčios Daktarėmis – o ne dėka savosios minties išplėtojimo per studijas ir susidūrimą su kitais mąstytojais. Moteriai lig šiol teko atlikti kitus vaidmenis Bažnyčioje ir žmonijoje.

Apie moterį popiežius Pranciškus nėra kalbėjęs nuosekliai. Labiau nei spekuliatyvumą, šis popiežius vertina susitikimų našumą. Kaip vertintumėte iniciatyvą įkurti nuolatinį komitetą, savotišką F8, kurį sudarytų moterys, vykdančios atsakingas tarnystes Bažnyčioje?

Manau, kad dar teks palaukti moterų grupės, patariančios Bažnyčios magisteriumui. Bet kuriuo atveju man priimtiniau matyti moterį kartu su vyrais, o ne atsiskyrusią, siekiant pabrėžti savo skirtingumą. Todėl, manau, kad labai svarbu moterims įsitraukti į konsultacinius organus, minties plėtotės ar sprendimų priėmimo vietas, kurios pamažu randasi Bažnyčioje ir leisti išgirsti savo moterišką balsą. Juk kiekvienas turime savo specifiką, ir būtent ta specifika reikalinga Bažnyčiai. Toks organas man labai patiktų.

Ką galvotumėte apie konklavą, kurioje dalyvautų vienuolinių ordinų generaliniai vyresnieji ir vyresniosios bei tarptautinių bažnytinių sambūrių vadovai? Tai būtų moters pripažinimo forma?

Norėčiau atskirti konklavą kaip aukščiausio lygio susitikimą, kuriame ruošiamasi popiežiaus rinkimams ir konklavą kaip balsavimo momentą, renkant popiežių. Mano galva, būtų itin naudinga į pirmąją konklavos fazę pakviesti žmones, kurie užima atsakinga pareigas Bažnyčioje ir kurių patirtis galėtų tapti svariu įnašu, žinoma, kitokiu, bet ne mažiau svarbiu nei kardinolų.

Iš to, ką girdžiu kalbant popiežių Bergoglio, akivaizdu, kad susitikimai, vykę prieš balsavimus, padarė lemiamą įtaką jo pozicijos pasirinkimui ir būdui, kokiu jis dabar veda Bažnyčią konkrečių tikslų link.

Jeigu ši analizė būtų subrendusi platesnėje bažnytinėje terpėje, neapsiribojant vien kardinolais, esu tikra, kad dabartiniam popiežiui būtų pasiūlyti dar vertingesni patarimai.

Ar šiems žmonėms būtų leidžiama balsuoti, renkant popiežių, kol kas yra antraeilis dalykas. Matysime, kaip vystysis situacija, Bažnyčios istoriją veda Šventoji Dvasia.

Tarkim, rytoj suskamba jūsų mobilusis. Popiežius Pranciškus kviečia pasikalbėti apie moterį ir Bažnyčią. Ką norėtumėte pirmiausiai aptarti?

Būtent jo, kuris mums pasakojo apie savo senelę ir motiną, paklausčiau, gal šios patirtys su moterimis jo šeimoje jam padėtų rasti įkvėpimą, kaip atverti moterims Bažnyčios magisteriumą. Žodžiu, man patiktų, jeigu jis pasiremdamas tais iš namų ateinančiais pavyzdžiai, išryškintų faktą, kad moterys gali turėti netgi didesnę įtaką nei dvasinis vadovas ar profesorius.

Be to, per savo ilgą sielovadinę tarnystę Argentinoje tikrai susipažino su ne viena moterimi, taip pat ir vienuolinių ordinų vyresniosiomis. Jo veido bruožai, bendravimo ir elgesio maniera man leidžia manyti, kad turi gilaus ir autentiško bendravimo su moterimis patirtį. Linkėčiau pasitikėti ja šiandien, siekiant ištraukti iš moters, ką geriausio ji gali duoti Bažnyčiai.

„Citta nuova“, 2013 m. lapkritis

Iš italų kalbos vertė Saulena Žiugždaitė