Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2012 07

„... Kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi“ (Mt 13, 12).

Šiais žodžiais Jėzus atsako savo mokiniams, klaususiems, kodėl jis kalba palyginimais. Jis paaiškina, jog ne kiekvienam yra duota pažinti Dangaus Karalystės paslaptis, bet vien teisingo nusistatymo žmonėms, – tiems, kurie priima Jo žodžius ir jais gyvena.

Tarp Jo klausytojų tikrai yra keletas, kurie sąmoningai užmerkia akis ir užsikemša ausis, todėl „žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta“ (Mt 13, 13). Tai tie, kurie mato Jėzų ir Jo klausosi, bet manydami, jog jau pažįsta visą tiesą, netiki Jo žodžiais nei tuos žodžius patvirtinančiais darbais. Taip galiausiai praranda ir tą trupinį, kurį turėjo.

„... Kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi“.

Tad kokia šio Jėzaus sakinio prasmė? Jis kviečia mus atverti savo širdį Žodžiui, kurio atėjo mums skelbti ir už kurį prašys mūsų ataskaitos gyvenimo pabaigoje.

Evangeliniai raštai rodo, kad šio Žodžio skelbimas yra visų Jėzaus troškimų ir veiklos centras. Matome Jį keliaujantį iš kaimo į kaimą, po gatves, aikštes, kaimus, namus, sinagogas ir skelbiantį išganymo žinią, besikreipiantį į visus, o ypač į vargšus, į menkuosius, į tuos, kurie buvo atstumti. Savo Žodį Jis lygina su šviesa, druska, raugu, jūron užmestu tinklu, dirvon išberta sėkla; ir atiduos gyvybę, kad tame Žodyje glūdinti ugnis įsiliepsnotų.

„... Kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi“.

Iš Žodžio, kurį Jis paskelbė, Jėzus tikisi pasaulio perkeitimo. Todėl nesutinka su tuo, jog išgirdus šį skelbimą būtų galima išlikti neutraliems, drungniems ar abejingiems. Negali sutikti, kad vieną kartą gauta, tokia dovana pasiliktų neveikli.

Norėdamas pabrėžti šį savo reikalavimą, Jėzus čia pakartoja vieną savo įstatymą, kuris yra viso dvasinio gyvenimo pamatas: jei kas ima praktiškai gyventi jo Žodžiu, Jėzus jį vis labiau įveda į neprilygstamus savo karalystės turtus bei džiaugsmus; ir atvirkščiai, jei kas apleidžia šį Žodį, Jėzus jį atims iš jo ir patikės kitiems, kad jie neštų vaisių.

„... Kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi“.

Taigi, šis gyvenimo Žodis įspėja mus saugotis rimto trūkumo, į kurį galima patekti: priimti Evangeliją, padarant ją gal tik studijų, susižavėjimo, diskusijų objektu, bet neįgyvendinant jos praktikoje.

Tuo tarpu Jėzus iš mūsų tikisi, jog priimsime Žodį ir įkūnysime jį savyje. Paversime jį jėga, formuojančia visą mūsų veiklą ir tokiu būdu, per mūsų gyvenimo liudijimą, tampančia ta šviesa, druska, raugu, kuris pamažu perkeičia visuomenę.

Tad šį mėnesį pasirinkime vieną iš daugelio Evangelijos gyvenimo Žodžių ir gyvenkime juo praktiškai. Praturtinsime savąjį džiaugsmą nauju džiaugsmu.

Chiara Lubich (1996 m. liepa)

atsisiųsti

paaugliams

jaunesniems

vaikams