Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis 2017 12

„Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1,38).

Jauną moterį jos namuose Palestinoje, menkai kam žinomoje galingos Romos imperijos periferijoje, aplanko nenumatytas ir nerimą keliantis svečias: Dievo pasiuntinys atneša jai kvietimą ir laukia atsakymo.

„Džiūgauk“, – pasakė jai angelas pasisveikindamas; paskui apreiškia maloningą Dievo jai rodomą meilę ir paprašo bendradarbiauti įgyvendinant Dievo planą žmonijai.

Su nuostaba ir džiaugsmu Marija priima šio asmeninio susitikimo su Viešpačiu dovaną ir savo ruožtu visiškai pasišvenčia šiam dar nežinomam projektui, kadangi besąlygiškai pasitiki Dievo meile.

Savo didžiadvasišku bei nuoširdžiu „štai aš“ Marija pasiryžta tarnauti Jam ir žmonėms, pateikdama visiems šviesų pritarimo Dievo valiai pavyzdį.

„Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“

Apmąstydama šią Evangelijos frazę, Chiara Lubich rašė: „Tam, kad įgyvendintų savo planą, Dievui reikia vien tokių žmonių, kurie atsiduotų į jo rankas su tarnaitės nuolankumu ir klusnumu. Marija, būdama žmonijos, kurios likimą prisiėmė, atstovė, šia savo laikysena visą erdvę palieka kūrybiniam Dievo veikimui. Tačiau žodis „Viešpaties tarnas“ išreiškia ne vien nuolankumą, jis yra ir kilnumo titulas, priskirtas tokiems didiesiems išganymo istorijos tarnams kaip Abraomas, Mozė, Dovydas bei pranašai. Tad Marija šiais žodžiais patvirtina ir savo didybę.“

„Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“

Mes taip pat galime atrasti Dievo buvimą savo gyvenime ir išgirsti tą „žodį“, kuriuo Jis kreipiasi į mus, kviesdamas įgyvendinti istorijoje – čia ir dabar – Jo meilės plano dalelę. Mūsų trapumas ir neadekvatumo jausmas galėtų mus stabdyti. Tad padarykime savais angelo žodžius: „Dievui nėra negalimų dalykų“ ir pasitikėkime Jo galia labiau nei savo jėgomis.

Ši patirtis išlaisvina mus nuo sąlygotumų ir pretenzijos būti patys sau pakankami, leidžia atrasti geriausią savo energiją bei resursus, kurių net negalvojome turį, ir galiausiai įgalina mus savo ruožtu mylėti.

Sutuoktinių pora pasakoja: „Nuo pat mūsų santuokos pradžios atvėrėme savo namus šeimoms, kurių vaikai gydosi mūsų miesto ligonėse. Svečiavosi mūsų namuose daugiau nei šimtas šeimų, ir mes visada stengdavomės būti jiems šeima. Dažnai Apvaizda mums padėdavo ir finansiškai paremti šių šeimų viešnagę, tačiau tam visų pirma reikėjo mūsų pasiruošimo jas priimti. Neseniai gavome pinigų sumą, kurią nusprendėme atidėti, nes tikriausiai kam nors jos prireiks. Ir tikrai, visai netrukus mus pasiekė kitas prašymas. Visa tai yra meilės žaidimas su Dievu, o mūsų dalis yra tiesiog būti pasiruošus su Juo žaisti.“

„Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“

Gyventi šia Evangelijos fraze mums gali padėti Chiaros pasiūlymas priimti Dievo Žodį taip kaip Marija: „... visiškai pasiruošusi jį priimti, žinodama, kad tai nėra žmogaus žodis. Kadangi tai – Dievo Žodis, talpina savyje Kristaus buvimą. Tad priimk Kristų į save Jo Žodyje. Ir būdamas aktyviai pasirengęs, įgyvendink Jį akimirka po akimirkos. Jei taip darysi, pasaulis vėl pamatys Kristų, vaikščiojantį mūsų šiuolaikinių miestų gatvėmis. Kristų tavyje, apsirengusį kaip visi, dirbantį įstaigoje, mokykloje, kuo įvairiausioje aplinkoje tarp visų“.

Šiuo prieškalėdiniu laikotarpiu pasistenkime ir mes kaip Marija skirti šiek tiek laiko „akis į akį“ pabūti su Viešpačiu, gal perskaitant kasdien po vieną Evangelijos puslapį.

Mėginkime atpažinti Jo balsą savo sąžinėje; tokiu būdu Žodžio apšviesti, tapsime jautresni mūsų sutiktų brolių poreikiams.

Paklauskime savęs: kaip šiandien galiu būti Jėzaus artumas, idant ten, kur gyvenu, prisidėčiau prie to, kad visi žmonės taptų viena šeima?

Šis „štai aš“, kuriuo atsakysime Dievui, leis Jam sėti taiką aplink mus ir padidins džiaugsmą mūsų širdyse.

Letizia Magri

atsisiųsti

paaugliams

vaikams