| 2018 05 „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“ (Gal 5,22). |
|
„Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“ (Gal 5,22). Apaštalas Paulius rašo Galatijos regiono krikščionims, kurie priėmė Jo paskelbtą Evangeliją, tačiau šį kartą priekaištauja ne taip supratus, ką reiškia krikščioniškoji laisvė. Izraelio tautai laisvė buvo Dievo dovana: Jis išplėšė ją iš Egipto vergovės, lydėjo į naują žemę ir sudarė su ja abipusės ištikimybės sutartį. Taip pat ir Paulius tvirtai teigia, jog krikščioniškoji laisvė yra Jėzaus dovana. Jis išties dovanoja mums galimybę tapti Dievo, kuris yra Meilė, vaikais. Mes, imituodami Tėvą kaip Jėzus mus mokė ir savo gyvenimu parodė ir tarnaudami kitiems galime įgyti tokią pat gailestingumo visiems laikyseną. Pauliui šis akivaizdus laisvės tarnauti prieštaringumas įveikiamas dėl Dvasios dovanos, Jėzaus žmonijai išlietos jo mirtimi ant kryžiaus. Būtent Dvasia įgalina mus vaduotis iš mūsų egoizmo kalėjimo – su visu jo susiskaldymų, neteisybių, išdavysčių, prievartos krūviu – ir veda mus į tikrąją laisvę. „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“.Krikščioniškoji laisvė taip pat yra įsipareigojimas. Tai įsipareigojimas atverti savo širdį Dvasiai paruošiant Jai erdvės ir pripažįstant Jos balsą mumyse. Chiara Lubich rašė: „Visų pirma, turime vis labiau įsisąmoninti apie Šventosios Dvasios buvimą mumyse: savo širdyse nešiojame didžiulį lobį, tačiau to pakankamai nesuvokiame. [...] Taigi tam, kad Dvasios balsą girdėtume ir sektume juo, turime sakyti ne [...] pagundoms, ryžtingai atmesdami visus su tuo susijusius pasiūlymus, bet taip Dievo mums patikėtoms užduotims, taip meilei visiems artimiems, taip išbandymams ir sunkumams, su kuriais susiduriame. Jei taip elgsimės, Šventoji Dvasia mus lydės, suteikdama mūsų krikščioniškajam gyvenimui skonį, gyvybingumą, aštrumą, ryškumą, kuriais jis, jei yra autentiškas, negali nepasižymėti. Tuomet ir aplinkiniai pastebės, kad nesame vien mūsų žmogiškosios šeimos vaikai, bet Dievo vaikai“. Dvasia skatina mus pasitraukti iš savų rūpesčių centro, kad įvairiose kasdienėse situacijose priimtume, išklausytume, dalintumėmės materialiais ir dvasiniais turtais, kad atleistume ar pasirūpintume kitais asmenimis. Tokia laikysena leidžia mums patirti ypatingą Dvasios vaisių: mūsų pačių žmogiškumo stiebimąsi į tikrąją laisvę. Išties tai išryškina ir leidžia pražysti mumyse tokiems gebėjimams, kurie, gyvenant susitelkus į save, visam laikui liktų palaidoti ir neatpažinti. Todėl kiekvienas mūsų veiksmas yra proga – jos negalime prarasti – pasakyti ne egoizmo vergovei ir taip meilės laisvei. „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“.Kas širdyje priima Dvasios veikimą, taip pat prisideda ir prie pozityvių santykių tarp žmonių kūrimo visose kasdienėse, šeimyninėse ar socialinėse savo veiklose. Verslininkas, sutuoktinis ir tėvas Carlo Colombino Italijos Šiaurėje turi įmonę. Iš šešiasdešimties darbuotojų maždaug ketvirtadalis nėra italai, o kai kurių iš jų gyvenimų patirtys išties dramatiškos. Viename interviu Carlo Colombino pasakojo: „Taip pat ir darbo vieta gali ir turi skatinti integraciją. Aš užsiimu kasyba, statybinių medžiagų perdirbimu, rūpinuosi aplinka, teritorija, kurioje gyvenu. Prieš keletą metų man stipriai smogė krizė. Iškilo dilema – gelbėti įmonę ar žmones? Kalbėjome su žmonėmis, ieškojome jiems kuo mažiau skausmingų sprendimų, tačiau naktimis vis tiek negalėdavau miegoti. Savo darbą galiu ir noriu atlikti gerai. Tikiu, kad geros idėjos užkrečia. Vien tik apie apyvartą ir skaičius galvojanti įmonė ilgai tverti negali – kiekvienos veiklos centre yra žmogus. Esu tikintis ir neabejoju, kad dermė tarp įmonės sėkmės ir solidarumo nėra utopija“. Tad aplinkoje, kurioje gyvename ir dirbame, drąsiai veikime pagal asmeninį pašaukimą laisvei. Taip per save Dvasiai leisime pasiekti ir atnaujinti daugelio kitų asmenų gyvenimą, kreipdami jų istoriją džiaugsmo, taikos, kantrybės, malonaus gyvenimo horizontų link. Letizia Magri |