„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33). |
| 2020 09 „Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį“ (Lk 6,38). |
|
„Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį“ (Lk 6,38). „Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Jie susirinko jo pasiklausyti [...]“.Tokį įvadą į ilgą Jėzaus kalbą, kurioje atskleidžiami palaiminimai, Dievo karalystės reikalavimai ir Tėvo pažadai savo vaikams, pateikia evangelistas Lukas. Jame Jėzus laisvai skelbia savo žinią vyrams ir moterims, skirtingoms tautoms ir kultūroms – atėjusiems jo paklausyti. Tai universali, visiems skirta žinia, kurią visi gali priimti tam, kad realizuotųsi kaip asmenys, sukurti pagal Dievo, kuris yra Meilė, atvaizdą. „Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį“. Jėzus atskleidžia Evangelijos naujumą: Tėvas kiekvieną savo vaiką myli asmeniškai ir perpildyta meile bei įgalina vis geranoriškiau atverti širdį broliams. Tai turintys svorį ir reiklūs žodžiai: duoti tai, ką turime – materialines gėrybes, tačiau taip pat atvirumą, gailestingumą, atleidimą dosniai pagal Dievo pavyzdį. Atlygio su kaupu įvaizdis leidžia suprasti, kad Dievo meilės išmatuoti neįmanoma, kad jo pažadai pildosi pranokdami mūsų lūkesčius, vaduodami iš apskaičiavimų ir baimės, kad tik viskas vyktų pagal mūsų planą, iš nusivylimo negauti iš kitų tiek, kiek pats atidavei. „Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį“. Apie šį Jėzaus kvietimą Chiara Lubich rašė: „Argi tau nėra tekę gauti dovaną iš draugo ir jausti būtinybę jam atsilyginti? [...] Jei taip nutinka tau, įsivaizduok Dievą, Dievą, kuris yra Meilė. Jis visada atlygina už kiekvieną dovaną, kurią Jo vardu mes padovanojame savo artimui [...] Dievas taip nesielgia, kad tave ar mus visus praturtintų. Jis taip elgiasi, kad [...] daugiau turėdami, daugiau galėtume duoti, kad kaip tikri Dievo gėrybių administratoriai įgalintume visus dalykus cirkuliuoti mūsų bendruomenėse [...]. Žinoma, Jėzus pirmiausia galvojo apie atlygį, kurį gausime Rojuje, tačiau tai, kas vyksta šioje žemėje, jau yra to preliudas ir garantas. „Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį“. Kas gi nutiktų, jei įsipareigotume kartu praktikuoti tokią meilę, drauge su daugeliu kitų vyrų ir moterų? Tai neabejotinai būtų socialinės revoliucijos daigas. Pasakoja Jesùs iš Ispanijos: „Mano žmona ir aš dirbame konsultacijų ir mokymų srityje. Buvome sužavėti Bendrystės ekonomikos principais, nes norėjome išmokti matyti kitą asmenį – darbuotojus, vertindami atlyginimus ir atleidimo iš darbo alternatyvas; tiekėjus, atsižvelgdami į kainas, mokesčius, ilgalaikius santykius, konkurenciją, rengdami bendrus kursus ir dalindamiesi know-how (liet. žinau kaip) principais; klientus, sąžiningai patardami ir atsisakydami savo pranašumo. Toks pasitikėjimas mus išgelbėjo per 2008-tųjų krizę. Vėliau per nevyriausybinę organizaciją „Kelkis ir eik“ susipažinome su ispanų kalbos mokytoju Dramblio kaulo krante. Jis norėjo pagerinti gyvenimo sąlygas savo kaime, įkurdamas gimdymo patalpą. Susipažinome su projektu ir skyrėme tam lėšų. Jis nepatikėjo. Turėjau jam paaiškinti, kad tai buvo įmonės pelnas. Šiandien gimdymo salė „Brolybė“, pastatyta musulmonų ir krikščionių, yra sugyvenimo simbolis. O įmonės našumas per pastaruosius metus išaugo dešimteriopai“. Letizia Magri |