„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33). |
| 2021 12 „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 45). |
|
„Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 45). Šio mėnesio Gyvenimo Žodis mums kalba apie palaiminimą. Tai džiaugsmingas ir įkvėptas vienos moters pasisveikinimas su kita – Elzbieta sveikina Mariją, atėjusią jai pagelbėti. Abi moterys laukiasi kūdikio. Būdamos giliai tikinčios, jos priėmė Dievo Žodį ir savo nuolankiame gyvenime patyrė kuriančią Dievo galią. Luko Evangelijoje Marija yra pirmoji palaimintoji, kuri išgyvena intymumo su Dievu džiaugsmą. Šiuo palaiminimu evangelistas pirmąkart apmąsto ryšį tarp Dievo Žodžio apreiškimo ir jo priėmimo per tikėjimą, tarp Dievo iniciatyvos ir laisvo žmogaus atsakymo. „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. Marija iš tiesų yra įtikėjusi į tai, ką „[Dievas] buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“. Ji yra visiškai išsilaisvinusi iš savininkiškumo, ji nuolanki ir atvira įsiklausyti į Žodį, kad pats Dievo Žodis gali tapti kūnu Jos įsčiose ir įeiti į žmonijos istoriją. Niekas negali išgyventi motinystės tokiu pat būdu kaip Marija, kuri išlieka mergele, tačiau mes, kaip ir ji, galime pasitikėti Dievo meile. Jei atvira širdimi įsiklausysime į Žodį su Jo pažadais, Jis gali įsišaknyti ir į mūsų, miestiečių, tėvų ir motinų, studentų, darbininkų ir politikų, jaunuolių ir senolių, sveikų ir sergančiųjų, gyvenimus ir tapti vaisingu. O kas, jeigu mūsų tikėjimas abejotinas, toks, kokį turėjo Zacharijas? Ir toliau pasitikėkime Dievo gailestingumu. Jis nepaliaus mūsų ieškojęs iki tol, kol mes iš naujo nesuvoksime Jo ištikimybės ir nešlovinsime Jo. „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. Apsupta tų pačių Šventosios Žemės kalvų jau kita motina ir jau kitu, artimesniu dabartiniam mūsų laikui metu, taip pat pasižymėjo giliu tikėjimu ir mokė savo vaikus atleidimo bei dialogo meno, išmokto Evangelijos mokykloje. Pasakoja Margaret Karram: „Mums, vaikams, kurie buvome įžeisti ir nuliūdinti kaimynų vaikų, atstūmusių mus ir nenorėjusių su mumis turėti nieko bendro, mama pasakė: „Pakvieskite tuos vaikus į mūsų namus.“ Ji iškepė duonos tiek, kad vaikai galėtų jos parnešti ir savo šeimoms. Tokiu būdu su šiais žmonėmis nutiesėme draugystės tiltus.“ Ši mažytė pranašiška sėkla rodo, kaip galima iš naujo atrasti taikos ir brolybės kelią mūsų Žemėje, kuri yra ir civilizacijos lopšys, ir žmonijos kančių ikona. Fokoliarų judėjimo įkūrėja Chiara Lubich taip pat stiprina mus, skatindama drąsiai išpažinti tikėjimą: „Marija, pirmoji po Jėzaus, geriausiai ir tobuliausiai sugebėjo ištarti savąjį taip Dievui. Tai labiausiai atspindi jos šventumą ir didybę. Jėzus yra Žodis, įsikūnijęs Žodis, o Marija savo tikėjimu šiuo Žodžiu yra įgyvendintas Žodis. Drauge ji išlieka kūriniu – šia prasme ji yra lygi mums. (...) Taigi, mes galime kartu su Marija tikėti, kad visi pažadai, atskleisti Jėzaus Žodyje, išsipildys. Ir kaip Marija, jei reikia, galime nebijoti rizikos susidurti su absurdu, nes Jo Žodis iš mūsų to gali kartais pareikalauti. Dideli ir maži dalykai, bet visada nuostabūs, atsitinka tiems, kurie tiki Dievo Žodžiu. Mes galėtume užpildyti knygas faktais, kurie tai įrodo. (...) Kai savo kasdieniame gyvenime skaitydami Šventąjį Raštą, susitinkame Dievo Žodį, atverkime širdis, kad kupini tikėjimo išgirstume, jog visa, ko iš mūsų prašo ar ką pažada Jėzus, išsipildys. Ir neužtruksime atrasti (...), kad Jis laikosi savo pažadų.“ „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. Šiuo pasirengimo šventoms Kalėdoms laiku prisiminkime nepaprastą Jėzaus pažadą būti tarp tų, kurie priima ir laikosi abipusės meilės įsakymo: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų.“ Pasitikėdami šiuo pažadu, padarykime taip, kad šiandien iš naujo gimtų Jėzus mūsų namuose ir gatvėse per vienas kito priėmimą ir atidų išklausymą – broliškai apsikabinant kaip Marija su Elzbieta. Letizia Magri |