Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

Popiežius Pranciškus fokoliarams: bažnytinė branda, ištikimybė charizmai, įsipareigojimas taikai.

2023 m. gruodžio 7 d. rytą popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Fokoliarų judėjimo prezidentę Margaret Karram ir koprezidentą t. Jesús Morán kartu su Fokoliarų tarybos nariais ir įvairių teritorinių regionų vadovais 80-ųjų judėjimo įkūrimo metinių proga. Pateikiame kalbą, kurią popiežius jiems pasakė per audienciją.

Brangūs broliai ir seserys, sveiki atvykę!

Sveikinu kardinolą Farrelį, jūsų prezidentę daktarę Margaret Karram, koprezidentą kun. Jesús Morán, Generalinės tarybos narius, teritorinių regionų delegatus ir jus visus. Esu jums dėkingas, kad atvykote švęsdami Fokoliarų judėjimo, dar vadinamo Marijos Veikimu, įkūrimo 80-ąsias metines. Ačiū jums!

Ši diena sutampa su diena, kai Dievo tarnaitė Chiara Lubich nusprendė visiškai pasišvęsti Viešpačiui. Iš įkvėpimo, kurį ji gavo visiškai įprastomis gyvenimo aplinkybėmis - eidama kažką nupirkti savo šeimai - kilo radikalus savęs dovanojimo Dievui aktas, kaip atsakas į pašaukimą, kurį ji jautė švelniai ir stipriai savo širdyje. Tai buvo 1943 m. gruodžio 7 d. Trente, pačiame karo įkarštyje, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės išvakarėse. Marijos „taip“ tapo Chiaros „taip“, kuris sukėlė dvasingumo bangą, pasklidusią po visą pasaulį, kad visiems pasakytų, jog gražu gyventi pagal Evangeliją, pagal vieną paprastą žodį - vienybė. Tačiau vienybė taip pat reiškia harmoniją: harmoningą vienybę.

Per šiuos aštuoniasdešimt metų ši žinia pasklido tarp jaunimo, bendruomenių, šeimų, pašvęstojo gyvenimo žmonių, kunigų ir vyskupų, taip pat įvairiose socialinėse aplinkose: nuo švietimo iki verslo pasaulio, nuo meno ir kultūros iki informacijos ir žiniasklaidos pasaulio, o ypač ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo srityse. Jūs aktyviai prisidėjote prie daugybės darbų, iniciatyvų, projektų ir visų pirma prie „atgimimų“, atsivertimų, pašaukimų, prie Kristui ir mūsų broliams bei seserims atiduotų gyvenimų. Už visa tai šiandien norime padėkoti Dievui.

2021 m. vasarį, kalbėdamas jūsų Generalinei asamblėjai, pabrėžiau tris jūsų kelyje svarbias nuostatas: su dinamiška ištikimybe gyventi savo charizma, priimti krizės momentus kaip galimybę bręsti, nuosekliai ir realistiškai įkūnyti dvasingumą (Kreipimasis, 2021 m. vasario 6 d.). Gyventi dvasingumu. Šiandien noriu juos priminti, kad padrąsinčiau jus jais gyventi ir juos puoselėti trimis kryptimis: per bažnytinę brandą, ištikimybę charizmai ir įsipareigojimą taikai.

Bažnytinė branda. Kviečiu jus darbuotis, kad vis labiau išsipildytų svajonė apie pilnai sinodinę ir misijinę Bažnyčią. Pradėkite nuo savo bendruomenių, puoselėdami jose dalyvavimo ir bendros atsakomybės stilių, taip pat ir valdymo lygmenyje. Fokoliarų bendruomenės teaugina savo tarpe ir aplink save teskleidžia tarpusavio įsiklausymo ir šeimyninės šilumos atmosferą, kurioje gerbia vieni kitus ir rūpinasi vieni kitais, ypatingą dėmesį skiriant silpnesniems ir tiems, kuriems labiausiai reikia paramos. Šiuo tikslu jums bus naudinga siekti įtraukimo ir tarpusavio konsultacijų visais lygmenimis, ypatingą dėmesį skiriant komunikacijai ir nuoširdžiam dialogui.

Kalbant apie antrąją kryptį – ištikimybė charizmai, norėčiau priminti keletą jūsų įkūrėjos žodžių: „Tiems, kurie tave seka, palik tik Evangeliją. Jeigu taip padarysi, vienybės idealas išliks [...]. Tai, kas išlieka ir išliks visada – tai laiko tėkmės nepažįstanti Evangelija“. (Chiara Lubich, Trokštu būti Tavo žodžiu, 66 psl.) Sėkite, prašau, vienybę, nešdami Evangeliją, neišleisdami iš akių Įsikūnijimo darbo, kurį Dievas ir toliau nori atlikti mumyse ir aplink mus per savo Dvasią, kad Jėzus taptų Gerąja naujiena visiems, nieko neišskiriant ir „kad visi būtų viena“ (Jn 17, 21).

Dabar pereikime prie trečiosios krypties – įsipareigojimo siekti taikos, kuris šiandien itin svarbus. Po dviejų krikščionybės tūkstantmečių vienybės troškimas daugelyje pasaulio vietų tebėra skausmingas šauksmas, reikalaujantis atsako. Chiara jį išgirdo per Antrojo pasaulinio karo tragediją ir nusprendė atiduoti visą savo gyvenimą, kad šis „Jėzaus testamentas“ būtų įgyvendintas. Šiandien, deja, pasaulis vis dar draskomas daugybės konfliktų, jam ir toliau reikia brolybės ir taikos tarp žmonių bei tautų tarpininkų. Chiara pasakė: „Būti meile ir ją skleisti – yra pagrindinis Marijos Veikimo tikslas“ (Sekminių vigilija, Šv. Petro aikštė, 1998 m. gegužės 30 d.). Būti meile ir ją skleisti – štai pagrindinis tikslas. Juk žinome, kad tik iš meilės gimsta taikos vaisius. Todėl prašau jūsų būti liudytojais ir kūrėjais taikos, kurią Kristus laidavo savo kryžiumi, nugalėdamas priešiškumą.

Tik pagalvokite: nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki dabar karai nesibaigė. Ir mes nesuvokiame karo dramos. Aš jums kai ką patikėsiu. Kai 2014 m. nuvykau į Redipuliją, kur vyko Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio minėjimas ir pamačiau tas kapines, verkiau ir verkiau. Tiek daug sunaikinta! Kiekvieną lapkričio 2 d. aukoju Mišias kokiose nors kapinėse, paskutinį kartą buvau Commonwealth kapinėse ir mačiau kareivių amžių: 22, 24, 18, 30 metų... Sugriauti visų gyvenimai. Dėl karo. Bet karas nesibaigia. O kare pralaimi visi, visi. Laimi tik ginklų gamintojai. Jei metus negamintų ginklų, pasaulyje baigtųsi badas. Tai siaubinga. Turime pagalvoti apie šią dramą.

Prieš baigdamas norėčiau išsakyti dar paskutinį paraginimą, tinkantį šiuo Advento laikotarpiu: raginimą budėti. Dvasinės pasaulietiškumo pinklės tyko visada. Todėl ir jūs turite mokėti reaguoti ryžtingai, nuosekliai ir realistiškai. Atminkime, kad neatitikimas tarp to, kas sakomės esą ir to, kokie esame iš tikrųjų, yra pats kenksmingiausias liudijimas. Nenuoseklumas.

Prašau, būkite atsargūs. O išeitis – visuomet sugrįžti prie Evangelijos, mūsų tikėjimo ir jūsų istorijos šaknų: prie evangelinio nuolankumo, nesavanaudiškos tarnystės, paprastumo.

Man visada patinka prisiminti, kad esate labai arti Dievo paslapties, arti keturių Dievo paslapčių. Keturių dalykų Dievas nepajėgia suprasti: Jis nežino, kiek yra moterų vienuolių kongregacijų; ką galvoja jėzuitai; kiek pinigų turi saleziečiai; kodėl juokiasi fokoliarai!

Brangūs broliai ir seserys, kaip jau minėjome, jūs esate Marijos Veikimas: Ji lydėjo jus šiuos aštuoniasdešimt metų ir gerai žinote, kad Ji niekada nenustos to daryti. Tad tegul Nazareto Mergelė būna jūsų paguodos ir stiprybės šaltinis, kad būtumėte vienybės apaštalais, tarnaujančiais Bažnyčiai ir žmonijai. Ačiū jums už tai, kas esate ir ką darote! Pasitikėdami Ja, tęskite savo kelionę. Laiminu jus iš visos širdies. Ir labai prašau: nepamirškite melstis už mane. Dėkoju jums".