Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1,15)

Taip Morkaus Evangelijoje Jėzus pradeda skelbti pasauliui savo išganymo naujieną: „Atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“.
Su Jėzaus atėjimu prasideda nauja era, malonės ir išganymo era. Pirmaisiais savo žodžiais Jis kviečia priimti didžiąją naujieną, pačią Dievo karalystę, kuri visiems pasiekiama, tinkanti kiekvienam žmogui.
Ir iš karto nurodo kelią: atsiversti ir įtikėti Evangelija, t.y. radikaliai pakeisti gyvenimą ir Jėzuje priimti Žodį, kuriuo Dievas kreipiasi į visų laikų žmoniją.
Du dalykai eina greta: atsivertimas ir tikėjimas. Jie negali būti vienas be kito, tiek vienas, tiek kitas ištrykšta, prisilietus prie gyvo Žodžio, prie Jėzaus buvimo, kuris ir šiandien kartoja minioms:

„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Priimtas ir įgyvendintas Dievo Žodis iš pagrindų pakeičia mąstyseną (=atsivertimas). Įlieja į visų širdis – europiečių, azijiečių, australų, amerikiečių, afrikiečių – Kristaus požiūrį į aplinkybes, žmones ir visuomenę.
Bet kaip gali Evangelija taip stebuklingai atversti ir suteikti naują ir spindintį tikėjimą? Atsakymas glūdi Jėzaus žodžių slėpinyje. Jie nėra paprasti paraginimai, patarimai, gairės, įsakymai, nurodymai. Jėzaus žodyje yra pats Jėzus, tai Jis kalba, mums kalba. Jo žodžiai yra Jis pats. Pats Jėzus.
Tokiu būdu mes Jį sutinkame Žodyje. Kai priimame į savo širdį Žodį taip, kaip Jėzus norėtų, kad jis būtų priimtas, t.y. pasiruošę įgyvendinti jį, tampame viena su Juo. Jis gimsta arba auga mumyse. Štai kodėl kiekvienas iš mūsų gali ir privalo priimti tą primygtinį ir reiklų Jėzaus kvietimą.

„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Gali kas nors pagalvoti, kad Evangelijos žodžiai per daug sunkūs ir aukšti, nutolę nuo įprasto gyvenimo ir mąstymo būdo – gali kilti pagunda užsiverti nuo jų, prarasti drąsą. Taip atsitiktų, jei žmogus manytų, jog jis pats vienas turėtų nukelti savąjį netikėjimo kalną. O užtektų pasistengti įgyvendinti bent vieną Evangelijos Žodį, ir atrastų jame neįtikėtiną pagalbą, nepakartojamą jėgą, savo žingsniams žibintą (plg. Ps 119, 105). Kadangi Žodis talpina savyje Dievą, bendravimas su Juo išlaisvina, nuskaistina, paguodžia, teikia džiaugsmo ir išminties.

„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Kiek kartų per dieną šis Žodis gali tapti mums šviesa! Kiekvieną kartą, kai susiduriame su savo ar kitų silpnybėmis, kiekvieną kartą, kai atrodo neįmanoma arba absurdiška sekti Jėzų, kiekvieną kartą, kai sunkumai prislegia mus. Šis Žodis gali pakelti mūsų sparnus, tapti tyro oro gurkšniu ir paskatinimu pradėti iš naujo.
Užteks nedidelio, staigaus „atsivertimo“, kad išeitume iš savojo uždarumo ir atsivertume Dievui, patirdami kitokį gyvenimą, tikrąjį.
Jei po to dar galėtume tuo patyrimu pasidalinti su kokiu nors draugu, kuriam Evangelija yra taip pat gyvenimo kodeksas, pamatysime apie save besiskleidžiančią ir pražystančią krikščionišką bendruomenę.
Nes įgyvendintas ir perteiktas Dievo Žodis padaro dar ir tokį stebuklą: gimdo regimą bendruomenę, kuri taps visuomenės raugu bei druska ir liudys Kristų kiekviename Žemės kampelyje.

Chiara Lubich (1997 m. vasaris)

atsisiųsti

paaugliams

jaunesniems

vaikams