„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
| 2013 01 „Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos“ (Mt 9,13). |
„Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos“ (Mt 9,13).„...aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos“. Prisimeni, kada Jėzus ištarė šiuos žodžius? Jam bevalgant, keletas muitininkų bei nusidėjėlių susėdo šalia Jo prie stalo. Tai išvydę fariziejai prikišo Jo mokiniams: „Kodėl jūsų mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“ O Jėzus, išklausęs jų žodžius, atsakė: „Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos“.Jėzus pacituoja vieną pranašo Ozėjo sakinį – Jam patiko šiame sakinyje glūdinti mintis; maža to – tai taisyklė, kuria Jis pats vadovaujasi. Ji reiškia meilės pirmumą prieš bet kurį kitą įsakymą, prieš bet kurią kitą taisyklę ar nurodymą. Tai ir yra krikščionybė: Jėzus atėjo pasakyti, jog kitų – vyrų ir moterų – atžvilgių Dievas iš tavęs nori visų pirma meilės, ir ši Dievo valia jau buvo paskelbta Šventajame Rašte – tai įrodo pranašo žodžiai. Meilė yra kiekvieno krikščionio gyvenimo programa, jo veiklos pagrindinis dėsnis, jo poelgių kriterijus. Meilė visada privalo turėti pranašumą prieš kitus įstatymus. Maža to: meilė kitiems krikščioniui turi tapti tvirtu pagrindu, kuriuo remdamasis jis gali teisėtai įgyvendinti visas kitas normas. „...aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos“. Jėzus nori meilės, o gailestingumas yra viena iš jos išraiškų. Jėzus nori, kad krikščionis taip gyventų visų pirma todėl, kad toks yra pats Dievas. Jėzui Dievas visų pirma yra Gailestingasis, visus mylintis Dievas, kuris „leidžia tekėti savo saulei“ bei „siunčia lietų“ ant gerųjų ir blogųjų. Kadangi Jėzus myli visus, Jis nebijo būti kartu su nusidėjėliais ir taip mums parodo, kas yra Dievas. Tad jei toks yra Dievas, jeigu šitoks yra Jėzus, ir tu turi savyje puoselėti tokius pačius jausmus. „...aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos“. „... o ne aukos“. Jei tu nemyli brolio, Jėzui nepatinka tavo tikėjimas. Jis nepriima tavo maldos, tavo dalyvavimo Eucharistijoje, tavo atnašaujamų aukų, jei visa tai nekyla iš tavo širdies, turtingos meilės kiekvienam, taikoje su visais. Nepamiršai Jo įsimintinų žodžių iš Kalno pamokslo? „Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną“ (Mt 5, 23–24). Šie žodžiai tau sako, kad Dievui labiausiai patinkantis tikėjimo būdas yra artimo meilė, kuri turėtų būti ir tikėjimo Dievu pagrindas. Jei norėtum įteikti dovanų savo tėvui ir tuo pat metu pyktum ant savo brolio (ar jis ant tavęs), ką tau pasakytų tėvas? „Susitaikyk, o tada ateik su savo dovana“. Bet yra dar daugiau. Meilė – ne tik kiekvieno žmogaus gyvenimo pagrindas. Ji yra ir tiesiausias kelias į bendrystę su Dievu. Tai tvirtina šventieji, Evangelijos liudytojai, kurie gyveno prieš mus, tai patiria ir krikščionys, gyvenantys savo tikėjimu: jei padeda savo broliams, ypač stokojantiems, juose auga pamaldumas, stiprėja vienybė su Dievu, jie pajunta, kad tvirtėja ryšys tarp jų ir Viešpaties: tai jų gyvenimui suteikia didžiausią džiaugsmą. „...aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos“. Tad kaipgi gyvensi šiuo nauju gyvenimo Žodžiu? Nedaryk jokio skirtumo tarp žmonių, su kuriais bendrauji, nė vieno nenustumk į pakraštį, bet visiems duok tiek, kiek gali, taip kaip duoda Dievas Tėvas. Atitaisyk didelį ir maža nesutarimą, kuris nepatinka Dangui ir apkartina tavo gyvenimą, tenenusileidžia saulė – kaip sako Raštas (plg. Ef 4,24) – ant tavo pykčio bet kam. Jei taip elgsies, visa, kad ir ką darytum, patiks Dievui ir išliks amžinybėje. Nesvarbu, dirbi ar ilsiesi, žaidi ar mokaisi, leidi laiką su savo vaikais ar palydi savo žmoną arba vyrą pasivaikščioti, meldiesi ar aukojiesi, atlieki savo religines praktikas, atitinkančias tavo krikščioniškąjį pašaukimą: viskas, viskas, viskas taps pamatu Dangaus Karalystei. Rojus yra namas, kuris kuriamas čia, bet jame gyvenama anapus. O kuriamas jis – meile. Chiara Lubich 1996 m. birželis |