Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 

„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44).

2016 03 „Pas jus atėjo Dievo karalystė“ (Lk 11, 20).

„Pas jus atėjo Dievo karalystė“ (Lk 11, 20).

Būtent to laukė jo laikmečio žydai. Vos pradėjęs keliauti per kaimus ir miestus, Jėzus pradeda ją skelbti: „Dievo karalystė čia pat!“ (plg. Lk 10, 9). Ir iškart po to: „Pas jus atėjo Dievo karalystė“; „Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“ (Lk 17, 21). Jėzaus asmenyje pats Dievas atėjo į savo tautą ir ryžtingai bei tvirtai vėl paėmė istoriją į savo rankas, kad vestų tautą į jos tikslą. Jėzaus daromi stebuklai buvo to ženklas.

Evangelijos ištraukoje, iš kurios yra paimta šis gyvenimo žodis, pasakojama, kad Jėzus išgydo nebylį, išlaisvindamas nuo jį įkalinusio demono. Tai įrodymas, kad jis atėjo nugalėti blogį, bet kokį blogį ir pagaliau sukurti Dievo karalystę.

Posakis „Dievo karalystė“ žydų tautos kalboje nurodo į Tėvą, kuris veikia Izraelio labui, jį išlaisvina iš visų vergijos formų ir iš visokio blogio, veda jį teisingumo bei taikos link, užtvindo džiaugsmu ir gėriu. Tai tas Dievas, kurį Jėzus apreiškia kaip gailestingąjį „Tėvą“, mylintį ir pilną užuojautos, jautrų kiekvieno jo vaiko poreikiams bei kentėjimams.

Mums taip pat reikia įsiklausyti į Jėzaus skelbimą: „Pas jus atėjo Dievo karalystė“.

Apsidairius aplinkui, dažnai susidaro įspūdis, kad pasaulyje dominuoja blogis, kad viršų ima smurtas ir sugedimas. Kartais atrodo, kad priešiškos jėgos ir pasitaikantys grėsmingi įvykiai laiko mus savo gniaužtuose. Susidurdami su karu ir gamtos stichijomis, žudynėmis ir klimato kaita, migracija ir ekonomine bei finansine krize, jaučiamės bejėgiai.

Būtent tada galioja šis Jėzaus skelbimas, kviečiantis mus tikėti, kad Jis – jau dabar – nugali blogį ir kuria naują pasaulį.

Prieš 25 metus, kovo mėnesį, kalbėdama tūkstančiams jaunų žmonių, Chiara Lubich patikėjo jiems savo svajonę: „Padaryti pasaulį geresnį, beveik viena šeima, – tartum visi priklausytų vienai tėvynei, solidariam pasauliui, netgi suvienytam pasauliui.“ Anuomet, kaip ir šiandien, tai atrodė utopiška. Tačiau, kad ši svajonė taptų realybe, Chiara juos pakvietė gyventi tarpusavio meile, tikra meile – tiek, kad turėtų tarp savęs „patį Kristų, Visagalį. O iš Jo visko galima tikėtis“.

Taip, Jis yra Dievo Karalystė.

Mūsų uždavinys? Sudaryti sąlygas, kad Jis galėtų nuolat būti tarp mūsų. Tada, tęsia Chiara: „Jis pats veiks kartu su jumis jūsų šalyse, nes Jis tam tikru būdu grįš į pasaulį, į visas vietas, kur jūs esate. Jis bus ten jūsų tarpusavio meilės, jūsų vienybės dėka. Jis apšvies jus, ką turite daryti, ves, palaikys, Jis bus jūsų stiprybė, jūsų užsidegimas, jūsų džiaugsmas. Jo dėka pasaulis aplink jus atsivers santaikai, kiekvienas skilimas bus atitaisytas. (...) Tad meilė tarp jūsų ir meilė, pasėta daugelyje pasaulio kampelių tarp atskirų žmonių, tautų ir grupių, – pasitelkiant visas įmanomas priemones, idant meilės invazija, apie kurią kartkartėmis kalbame, taptų tikrove, o meilės civilizacija, kurios visi laukiame, sutvirtėtų taip pat jūsų pastangomis. Tam esate pašaukti. Tada išvysite didžių dalykų.“

Fabio Ciardi

atsisiųsti

paaugliams

vaikams