„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
| 2018 04 „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 6, 47). |
|
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 6, 47). Šis Jėzaus posakis yra dalis ilgo jo dialogo su minia, mačiusia duonos padauginimo ženklą ir dabar jį sekančia, galbūt vien dėl to, kad gautų dar kokią nors materialią pagalbą. Pradėdamas nuo jų dabarties poreikio, Jėzus pamažu pamažu plėtoja kalbą apie savo misiją: jis buvo siųstas Tėvo, kad dovanotų žmonėms tikrąjį gyvenimą – amžinąjį, taigi paties Dievo, kuris yra Meilė, gyvenimą. Jis, vaikščiodamas Palestinos keliais, tampa artimu kiekvienam sutiktajam ir nepasišalina prašomas maisto, vandens, pagydymo, atleidimo. Jis išties įsiklauso į kitų poreikius, dalinasi jais ir kiekvienam grąžina viltį. Todėl jis gali raginti žengti žingsnį toliau, gali jį klausančius kviesti priimti gyvenimą, kurį siūlo, užmegzti su juo santykį, pasitikėti, tikėti į jį. Komentuodama minėtąjį Evangelijos sakinį, Chiara Lubich rašė: „Jėzus čia atsiliepia į patį giliausią žmogaus troškimą. Žmogus buvo sukurtas gyvenimui ir iš visų jėgų jo ieško. Tačiau didžiausia klaida yra ieškoti jo kūriniuose, sukurtuose dalykuose, kurie, būdami riboti ir praeinantys, žmogaus troškimo tinkamai atliepti negali. Žmogaus alkį gali numalšinti tik Jėzus. Vien tik jis gali mums dovanoti gyvenimą, kuris nesibaigia, nes jis pats yra Gyvenimas“. „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“.Krikščioniškasis tikėjimas visų pirma yra asmeninio susitikimo su Dievu vaisius, susitikimo su Jėzumi, kuris netrokšta nieko kito kaip tik to, kad dalyvautume jo paties gyvenime. Tikėjimas į Jėzų reiškia gyventi pagal jo pavyzdį: per daug nepriprasti prie savęs pačių, prie savo baimių, prie savęs ribotumo, bet dėmesį kreipti į kitų reikmes. Į konkrečias kitų reikmes skurde, ligoje, patyrus atstūmimą ir pirmiausia išklausyti, pasidalinti, priimti. Tokiu būdu savo gyvenimu galėsime kitiems perduoti tą pačią meilę, kurią gavome kaip Dievo dovaną. Kad sustiprintų šią mūsų kelionę, Jėzus paliko didžiąją Eucharistijos dovaną – ženklą save dovanojančios meilės, kad mes galėtume gyventi. „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“.Ar kasdienybėje pasitikime šalia esančiais žmonėmis: mūsų vaikus mokančia mokytoja, taksi vairuotoju, turinčiu mus nuvežti į norimą vietą, mus gydančiu gydytoju? Be pasitikėjimo neįmanoma gyventi, o jis tvirtėja pažįstant, draugaujant, per laiką gilinant santykį. Tad kaip gyvensime šio mėnesio Gyvenimo žodžiu? Tęsdama savo komentarą, Chiara kviečia atgaivinti mūsų pasirinkimą ir visišką ištikimybę Jėzui: „... ir jau žinome, koks yra kelias, kad tai pasiektume: įsipareigojant įgyvendinti tuos jo žodžius, kurie mums aktualūs įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis. Pavyzdžiui, sutinkame artimą ir prisimename, kaip Jėzus ragina elgtis – „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22,39). Susiduriame su skausmu – „Jei kas nori eiti paskui mane... tepasiima savo kryžių“ (Mt 16,24) ir pan. Taip Jėzaus žodžiai nušvis ir Jėzus įsikurs mumyse su savo tiesa, savo jėga ir savo meile. Mūsų gyvenimas vis labiau bus gyvenimas su juo, veikimas su juo. Taip pat ir mūsų laukianti fizinė mirtis daugiau nebebus gąsdinanti, nes su Jėzumi mumyse jau užsimezgė tikrasis gyvenimas, gyvenimas, kuris nesibaigia“. Letizia Magri |