„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
2021 02 „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36). |
„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36). Evangelistui Lukui buvo svarbu pabrėžti Dievo meilės didybę per vieną iš Jo savybių – gailestingumą, kuris, evangelisto manymu, apskritai geriausiai atskleidžia Dievo meilę. Galima sakyti, kad Šventajame Rašte šis žodis atspindi motiniškąjį Dievo meilės aspektą: tokios meilės, kuri nepailsdama rūpinasi savo kūriniais, juos pakelia, paguodžia, priima. Pranašo Izaijo lūpomis Viešpats pažada savo tautai: „Kaip motina guodžia savo sūnų, taip aš paguosiu jus; Jeruzale jūs būsite paguosti“ (Iz 66, 13). Tai viena iš Dievo savybių, kuri taip pat pripažįstama ir skelbiama islamo tradicijoje. Tarp 99 gražiausių Dievo vardų, dažniausiai pamaldaus musulmono lūpose yra kartojami du: gailestingasis Dievas ir atlaidusis Dievas. Šio mėnesio Evangelijos ištrauka parodo Jėzų, kuris atsistojęs prieš didžiulę, iš miestų ir atokiausių miestelių susirinkusių žmonių minią, jiems pateikia negirdėtą ir iš vėžių išmušantį pasiūlymą: imituoti Dievą Tėvą, būtent – Jo gailestingąją meilę. Toks tikslas mums atrodo beveik neįsivaizduojamas, nepasiekiamas! „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“. Evangelijos požiūriu, norėdami imituoti Tėvą pirmiausia kasdien turime sekti Jėzumi ir iš Jo mokytis, kaip pradėti mylėti pirmiems – taip pats Dievas nepaliaujamai elgiasi su mumis. Tokią dvasinę patirtį aprašė liuteronų teologas Dietrichas Bonhoeferis (1906–1945): „Kasdien krikščioniškoji bendruomenė gieda: „Manęs buvo pasigailėta“. Aš taip pat gavau šią dovaną tada, kai savo širdį Dievui buvau uždaręs, kai buvau pasiklydęs ir neradau kelio atgal. Kaip tik tada, į mano vidų įėjo Viešpaties Žodis. Ir aš supratau: Jis mane myli. Jėzus mane surado: tiktai Jis vienintelis buvo arti manęs. Jis man suteikė paguodos, atleido visas mano klaidas ir nekaltino dėl padaryto blogio. Dar tada, kai buvau Jo priešas ir negerbiau Jo įsakymų, Jis vis tiek mane laikė savo draugu. [...]. Aš iš visų jėgų stengiuosi suprasti, kodėl Viešpats taip mane myli, kodėl aš Jam esu toks brangus. Ir negaliu suprasti, kaip Jis norėjo ir kaip Jam pavyko savo meile užkariauti mano širdį. Aš tik galiu pasakyti: „Manęs buvo pasigailėta“. „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“. Šis Evangelijos Žodis kviečia mus į tikrą gyvenimo revoliuciją: kaskart, kai susiduriame su situacija, kurioje pasijuntame įžeisti, neturime pasukti keliu, kuriuo eidami įžeidusįjį atmestume, galutinai nuteistume ar kerštautume, bet, priešingai, turime eiti atleidimo ir gailestingumo keliu. Čia kalbama ne tiek apie mums sunkios pareigos vykdymą, tačiau apie kvietimą iš Jėzaus priimti Jo teikiamą galimybę pereiti iš mirtino egoizmo į tikros bendrystės kelią. Taip su džiaugsmu atpažinsime turį tą patį Tėvo DNR, kuris nei vieno galutinai nenuteisia, bet visiems duoda antrąjį šansą, atveria vilties horizontus. Šis pasirinkimas taip pat paruoš dirvą broliškiems santykiams, iš kurių gali užgimti ir augti tokia žmonių bendruomenė, kuri galiausiai yra orientuota į taikią ir konstruktyvią koegzistenciją. „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“. Chiara Lubich, apmąstydama Mato Evangelijos frazę, skelbiančią palaimintaisiais gailestinguosius, patarė: „Gailestingumo ir atleidimo tema persmelkia visą Evangeliją. [...] Gailestingumas yra aukščiausioji meilės, artimo meilės, išraiška, jos atbaigimas, ištobulinimas. [...] Taigi, pabandykime visuose santykiuose su kitais išgyventi tokią meilę, kuri reikštųsi gailestingumo forma! Gailestingumas – tai meilė, kuri sugeba priimti kiekvieną artimąjį, ypač vargingiausią ir stokojantį. Tai meilė, kuri neskaičiuoja, duoda apsčiai, yra universali ir konkreti, tokia meilė, kuri siekia sužadinti abipusiškumą – juk toks ir yra galutinis gailestingumo tikslas. Be gailestingumo galima pasiekti tik teisingumą, kuris padeda kurti lygybę, bet nepadeda kurti brolybės. [...] Ir net jei atleisti ir būti gailestingiems atrodo sunku ir reikalauja drąsos, paklauskime savęs būdami kiekvieno artimo akivaizdoje: kaip su juo pasielgtų jo motina? Ši mintis padės mums suprasti ir gyventi pagal Dievo Širdį.“ Letizia Magri |