„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
| 2022 11 „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5,7). |
|
„Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5,7). Evangelijoje pagal Matą kalno pamokslui suteikiama vieta po viešo Jėzaus gyvenimo pradžios aprašymo. Kalnas šiame kontekste suvokiamas kaip naujojo Sinajaus kalno simbolis, nuo kurio Jėzus – naujasis Mozė – skelbia savo įstatymą. Ankstesniame skyriuje pasakojama apie didžiules Jėzų ėmusias sekti minias, kurioms Jis skyrė savo pamokymus. Tačiau ši Jėzaus kalba dovanojama mokiniams, gimstančiai bendruomenei, tiems, kurie vėliau bus vadinami krikščionimis. Jėzus skelbia dangaus karalystę, kuri yra Jo skelbimo branduolys , o palaiminimai atspindi programinį dangaus karalystės, kuri yra išgelbėjimo žinia, „visos Gerosios naujienos – gelbstinčio Dievo meilės apreiškimo – sintezė“ 2, manifestą. „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“. Ką reiškia gailestingumas? Kas yra gailestingieji? Sakinys pradedamas žodžiu, reiškiančiu laimingas, sėkmingas – palaimintas/-i . Šiame kontekste žodis taip pat įgauna ir būti Dievo palaimintu reikšmę. Tarp devynių palaiminimų tekste šis užima centrinę vietą. Palaiminimai nenusako elgesio normų, dėl kurių premijuojama, jie nusako tikras ir ypatingas galimybes, kaip tapti panašesniems į Dievą. Ypatingai gailestingieji yra tie, kurie turi meilės sklidiną širdį Jam ir broliams, tikros meilės, pasilenkiančios prie paskutiniųjų, pamirštųjų, vargšų, tų, kuriems reikia nesuinteresuotos meilės: gailestingumas yra viena iš Dievo savybių , pats Jėzus yra Gailestingumas. „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“. Palaiminimai perkeičia ir atnaujina bendriausius mūsų mąstymo principus. Jie yra ne tik guodžiantys žodžiai, bet turi galią perkeisti širdį, kurti naują žmoniją, Žodžio skelbimą padaryti veiksmingą. Gailestingumo palaiminimu reikia gyventi ir žvelgiant į save pačius, atpažinti save kaip stokojančius tos nepaprastos, apsčios ir begalinės Dievo meilės, kuria Jis myli kiekvieną mūsų. Žodis gailestingumas kildinamas iš hebrajiško rehem, reiškiančio įsčias. Juo nurodoma į beribį dieviškąjį gailestingumą – kaip kad motina yra prielanki savo vaikui. Tai meilė, „kuri nematuoja, yra apsti, universali, konkreti. Tai meilė, kuri siekia sužadinti abipusiškumą, o tai yra gailestingumo tikslas. Tad jei ir patiriame įžeidimą ar neteisybę, atleiskime ir mums bus atleista. Būkime pirmi, kurie praktikuoja gailestį ir atjautą! Net jeigu tai atrodo sunku ir reikalauja drąsos, akistatoje su kiekvienu artimu klauskime: kaip su juo elgtųsi jo motina? Tai mintis, padedanti mums suprasti ir gyventi pagal Dievo širdį“ . „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“. „Po dvejų santuokos metų mūsų dukra ir jos vyras nusprendė išsiskirti. Ją ir vėl priėmėme į savo namus, o įtampos momentais stengėmės kantriai mylėti, atleisdami ir užjausdami širdimi, išlikdami jai ir jos vyrui atviri, o ypač stengdamiesi neteisti. Po trijų klausymosi, diskretiškos pagalbos ir daugybės maldų mėnesių jie sugrįžo vienas pas kitą su nauju sąmoningumu, pasitikėjimu ir viltimi“ . Tad būti gailestingais yra daugiau nei atleisti. Reikia didelės širdies, siekiant kuo greičiau visa ištrinti, visiškai sudeginti tai, kas galėtų būti mūsų santykio su kitais kliūtimi. Jėzaus kvietimas būti gailestingais reiškia pasiūlyti priartėjimo kelią prie pirmapradžio Dievo užmojo, kad taptume tuo, kuo esame sukurti – būti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Letizia Magri |