Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 

„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44).

2022 12 „Pasitikėkite Viešpačiu amžiais, nes Viešpats – amžiais tverianti Uola!“ (Iz 26,4).

„Pasitikėkite Viešpačiu amžiais, nes Viešpats – amžiais tverianti Uola!“ (Iz 26,4).

Gyvenimo žodis, kuriuo šį mėnesį norime gyventi, paimtas iš Izaijo knygos, didelės apimties ir turtingo teksto, labai brangaus taip pat ir krikščioniškajai tradicijai. Kaip tik šioje knygoje susiduriame su ypač branginamais tekstais, tokiais kaip pranašystė apie Emanuelį, „Dievą su mumis“, taip pat apie kenčiantį Tarną, kuris suprantamas kaip nuoroda į pasakojimus apie Jėzaus kančią ir mirtį.

Ši eilutė priklauso padėkos giesmei, kurią pranašas įdeda į Izraelio tautos lūpas tuomet, kai ji, įveikusi sunkų tremties išbandymą, galiausiai grįžta į Jeruzalę. Jos žodžiai širdis atveria vilčiai, nes Dievo artumas Izraeliui yra ištikimas, nepajudinamas kaip uola. Jis ir bus atrama kiekvienai tautos pastangai atkuriant civilinį, politinį ir religinį gyvenimą.

O štai „saugus“ besijaučiąs miestas bus paverstas dulkėmis, nes jis nestatytas pagal Dievo meilės projektą, o statytas ant Jo artumo uolos džiaugsis taika ir gerove.

„Pasitikėkite Viešpačiu amžiais, nes Viešpats – amžiais tverianti Uola!“

Kaip mums reikia tokio stabilumo ir taikos! Taip pat ir mes, asmeniškai ir kolektyviai, brendame per tamsius istorijos momentus, grasinančius mums suspaudimu po netikrumo ir ateities baimės svarsčiu.

Kaip įveikti pavojų leistis įveikiamiems dabarties sunkumų, užsiverti savyje ir plėtoti įtarumo bei nepasitikėjimo kitais jausmus?

Kaip krikščionys turime neabejotiną atsakymą – pirma visa ko drąsiai „atstatyti“ savo pasitikėjimo santykį su Dievu, kuris Jėzuje tapo mūsų artimu gyvenimo keliuose, taip pat ir tamsiausiuose, siauriausiuose, vingiuotuose ir stačiuose.

Vis tik toks tikėjimas nereiškia pasyvaus laukimo. Jis reikalauja veikti, būti kūrybingiems ir atsakingiems „naujojo miesto“, grįsto tarpusavio meilės įstatymu, statytojais. Miesto su atvirais vartais, priimančio visus, pirmiausia „beturčius ir varguolius“, visuomet Viešpaties privilegijuotuosius.

Esame tikri, šiame kelyje suti sime daugybę bendrakeleivių, vyrų ir moterų, savo širdyje puoselėjančių universalias solidarumo, kiekvieno žmogaus orumo, pagarbos kūrinijai, mūsų „bendriems namams“, vertybes.

„Pasitikėkite Viešpačiu amžiais, nes Viešpats – amžiais tverianti Uola!“

Visa Aljucer gyvenvietės Ispanijoje bendruomenė įsipareigojo kurti brolybės ryšius, apsispręsdama būti atvira ir įtrauki.

Jie pasakoja: „2008-ųjų vasarą įkūrėme kultūrinę asociaciją, siekiančią plėtoti įvairią veiklą, kylančią tiek iš mūsų iniciatyvos, tiek bendradarbiaujant su kitomis teritorijos asociacijomis, kad skatintume dialogo erdves bei tarptautinius humanitarinius projektus.

Pavyzdžiui, nuo pirmųjų metų rengėme solidarumo vakarienę projekte Fraternity with Africa (Brolybė su Afrika), kad finansuotume studijų stipendijas jaunuoliams afrikiečiams, įsipareigojantiems bent penkerius metus dirbti savo šalyje. Į šias vakarienes susirenka apie du šimtus žmonių, jų rengime bendradarbiauja verslininkai ir asociacijos.

Esame laimingi jau kuris laikas dirbdami su kita asociacija. Kartu organizuojame metinį renginį, atvirą kultūros, muzikos, tapybos, literatūros žmonėms, bet taip pat ir politikos, ekonomikos bei medicinos sričių atstovams. Visiems jiems tai yra proga dalintis gyvenimo patirtimis ir giliausiais savo pasirinkimų motyvais“.

„Pasitikėkite Viešpačiu amžiais, nes Viešpats – amžiais tverianti Uola!“

Esame Kalėdų laukime. Ruoškimės joms, iškart priimdami Jėzų jo Žodyje.

Tai uola, ant kurios statomas ir žmonių miestas: „Įkūnykime jį, padarykime savu, patirkime, kokią gyvenimo jėgą skleidžia mumyse ir aplink mus, jei Juo gyvename. Įsimylėkime Evangeliją iki taško, kai leidžiamės perkeičiami į ją, ir galime jos su kaupu pripildyti kitus. [...] Tuomet jau ne mes gyvensime, o Kristus ryškės mumyse. Tuomet laisvė nuo savęs pačių, nuo savo ribų, nuo vergysčių bus ranka paliečiama, dar daugiau – matysime išsiveržiant meilės revoliuciją, kurią mumyse gyvenantis Jėzus išprovokuos socialiniame audinyje, į kurį esame panirę“.

Letizia Magri

atsisiųsti

vaikams