„Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 43-44). |
| 2023 07 „Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis mokinys – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio.“ (Mt 10, 42) |
|
„Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis mokinys – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio.“ (Mt 10, 42) Evangelistas Matas yra labai apsišvietęs krikščionių rašytojas, kuris puikiai žino Izraeliui Dievo duotus pažadus. Jam Jėzaus žodžiai bei veiksmai reiškia to pažado išsipildymą. Būtent dėl to savo Evangelijoje, tarsi naujasis Mozė, Jėzaus mokymą jis perteikia penkių didžiųjų kalbų forma. Šis Gyvenimo Žodis užbaigia Jėzaus „misionierišką kalbą“, kuri prasideda dvylikos apaštalų išrinkimu ir paaiškina tai, ką apims jų pamokslavimas: jie bus nesuprasti ir persekiojami, tai iš jų pareikalaus įtikinamai liudyti net per radikalius pasirinkimus. Bet čia esama dar kai ko: Jėzus atskleidžia, kad apaštalų pasiuntinystė savo šaknimis siejasi su tąja, kurią Jis Pats yra gavęs iš Savo Tėvo. Tai yra tas įsitikinimas, kuris būdingas ir Senajam Testamentui: Dievo pranašas yra Pats Atsiskleidžiantis Dievas, Kuris moko. Todėl per Jėzaus ir Jo pasiuntinių liudijimą pati Dievo meilė pasiekia kiekvieną žmogų. „Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis mokinys – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio.“ Nepaisant tos ypatingos misijos, kurią gauna kai kurie žmonės, tokie kaip apaštalai, ganytojai ar pranašai, Jėzus skelbia, kad ir kiekvienas krikščionis gali būti Jo apaštalas ir tuo pačiu metu tos misijos gavėjas bei nešėjas. Visi mes, kaip apaštalai, net jei esame „maži“ ir iš pažiūros stokojame tam tikrų savybių bei ypatingų titulų, galime liudyti, kad Dievas yra arti. O Dievas, kuris yra visų Tėvas, visą krikščionių bendruomenę siunčia pas žmoniją. Mes per mūsų brolių ir seserų veiksmus patiriame Dievo dėmesį, rūpestį, atleidimą ir Jo pasitikėjimą. Mes taip pat, kaip Jėzus atliko Savo misiją, galime ką nors padaryti dėl kitų, kad jie patirtų Tėvo švelnumą. Būtent Tėve yra šaknys ir garantija, kad ir mūsų taip vadinami mažieji darbai gali pakeisti pasaulį. Net jeigu tai viso labo tik šalto vandens taurė. Kaip teigia Chiara Lubich, „Nesvarbu, daug ar mažai galime duoti. Svarbu, „kaip“ dovanojame, kiek meilės įdedame nors ir į mažą dėmesio gestą. Kartais užtenka pasiūlyti taurę vandens, taurę „šalto“ vandens (...). Paprastas, bet Dievo akyse didingas gestas, jei atliekamas Jo vardu, tai yra iš meilės (...) Šio mėnesio Gyvenimo Žodis padės mums naujai įvertinti kiekvieną savo veiksmą: nuo namų ruošos, darbo laukuose ar dirbtuvėse iki biuro reikalų tvarkymo, namų darbų ruošimo, iki atsakomybės visuomeniniuose, politiniuose ir religiniuose reikaluose. Viskas gali virsti dėmesingu ir rūpestingu tarnavimu. Meilė suteiks mums naujas akis, padedančias atspėti, ko kitiems reikia. Tuomet galėsime išradingai ir dosniai jiems padėti. Rezultatas? Ims cirkuliuoti dovanos, nes meilė paskatina meilę. Padidės džiaugsmas, nes „palaimingiau duoti negu imti“. „Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis mokinys – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio.“ Tai, ko iš mūsų prašo Jėzus, yra labai reiklu: Jis prašo mūsų nesustabdyti Dievo Meilės tėkmės. Mes esame kviečiami atvira širdimi pasiekti kiekvieną vyrą ir moterį, konkrečiai jiems patarnauti, peržengus savąsias kategorijas ir savuosius vertinimus. Jis trokšta iš mūsų tokio bendradarbiavimo, kuris būtų aktyvus, kūrybiškas, atsakingas ir visiems naudingas. Jis nori, kad pradėtume nuo kasdien atliekamų mažų darbų, bet kartu Jis neužmiršta mūsų apdovanoti: pažada visada būti šalia mūsų, rūpintis mumis ir lydėti mus, mums atliekant šią misiją. „(...) Aš išėjau iš darbo Filipinuose ir atvykau į Australiją, kad galėčiau būti su savo šeima. (...) Susiradau valytojos darbą statybos objekte, kur turiu valyti valgomąjį, rūbinę, biurus ir valgyklą, kurioje valgo daugiau kaip 500 darbininkų. Tai visiškai priešingas darbas nei tas, kurį aš, inžinierius, dirbau Filipinuose. (...) Dėl meilės kitiems aš visada užtikrinu, kad valgomasis būtų švarus ir tvarkingas. Tačiau esama žmonių, kuriems visiškai nerūpi švara. (...) Dėl to nepraradau kantrybės, nes man tai yra galimybė kaskart mylėti Jėzų, esantį kiekviename sutiktame žmoguje. Po truputį, po truputį šie žmonės pavalgę pradėjo susitvarkyti ir, laikui bėgant, su jais mes susibičiuliavome, pradėjau įgyti jų pasitikėjimą ir pagarbą. (...) Patyriau, kad meilė yra užkrečiama ir visa tai, kas iš meilės padaryta, pasilieka.“ Parengė Letizia Magri ir Gyvenimo Žodžio komanda |