Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 

„Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa“ (Apd 4,33).

2023 08 „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ (Mt 15, 28)

„O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ (Mt 15, 28)

Jėzus pasitraukia į Tyro ir Sidono sritį, į užsienio šalį. Atrodo, kad Jis ir Jo mokiniai ieško galimybės pagaliau pailsėti ir galbūt – vienatvės, tylos, laiko maldai, prieglaudos. Staiga jie išgirsta verkiančią moterį, kuri, kaip ir kiti Evangelijos veikėjai, neturi vardo. Jos pasirodymas sutrukdo ir nervina mokinius, todėl jie „prašo“ Jėzų, kad Jis ją išklausytų ir būtų galima ja atsikratyti: „ji sekioja iš paskos šaukdama“. Moteriai netrukdo tai, kad ji ne izraelitė, kad ji yra moteris ar kad Mokytojas nekreipia į ją dėmesio. Ji yra motina, desperatiškai besijaudinanti dėl savo dukros, kurią „baisiai kankina demonas“. Ji prisiartina prie Jėzaus, atkakliai siekdama asmeninio susitikimo su Juo, ir jai pavyksta pulti prieš Mokytoją „ant žemės“, prašant jai pagelbėti. Jėzus jai ištaria negirdėto griežtumo žodžius: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“

„O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“

Moteris priima atsisakymą, nes supranta, kad jos pasaulis nėra svarbiausios Jėzaus Misijos dalis; ji numano, kad Dievas nėra malones dalinanti mašina, bet Tėvas, kuris prašo teisingo santykio, prasidedančio ir nuo asmeninio skurdo pripažinimo. Tai suvokdama moteris, žvelgdama Jėzui į akis, sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“ Taip sakydama ji tarsi nuginkluoja Jėzų, ir Jį sujaudina besitenkinančio trupiniais žmogaus nuolankumas. Net moters verksmas atspindi jos tikėjimą, kada ji kreipiasi į Jį: „Viešpatie, Dovydo Sūnau!“

„O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“

Didžiulį šios moters tikėjimą Evangelijoje nusako kai kurie vartojami veiksmažodžiai: moteris atėjo ir eina prie Jėzaus; šaukia; verkia; prašo pasigailėti; atpažįsta Jį kaip Viešpatį ir puola ant žemės; ji išlaiko tvirtumą ir įsitikinimą, kad Viešpačiui ir tai, kas neįmanoma, yra įmanoma; į Jėzaus griežtumą ji atsako nepriekaištinga logika. Motinos meilė ir pasitikėjimas yra jos stiprybė. „Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.“

Šis Žodis yra gyvo ir veiklaus žmogaus tikėjimo atspindys. Ir drauge rodo pirmosios krikščionių bendruomenės, į kurią kreipiasi Evangelistas Matas, kančią ir kelią, jiems atsiveriant ne hebrajų pasauliui, kuris iš naujo ieško ir priima didį tikėjimą.

„O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“

Chiaros Lubich teigimu, panašiai kaip kalbant apie sirofinikietę moterį, „ir mūsų tikėjimas dėl netikėtai atsiradusių sunkumų gali patirti krizę: tai gali būti nenumatytas įvykis, griaunantis visus mūsų planus, tai gali būti sunki liga, tai gali būti užsitęsusi labai skausminga situacija“. Šį sąrašą galima pratęsti, pridedant tai, kad nėra taikos pasaulyje, kad struktūrose esama neteisingumo, kad mūsų planeta yra apimta sunkios ligos, visuomenėje ir šeimose kyla konfliktai... Viena iš mūsų silpnybių gali būti ir mūsų atkaklumo tikėti bei visiško pasitikėjimo stoka. Toliau kalba Chiara Lubich: „Dievas kai kada leidžia mums patirti sudėtingų, o kai kada net absurdiškų situacijų. Jis nori apvalyti mūsų tikėjimą, Jis nori pamatyti, ar mes iš tiesų sakome Jam Taip, būdami įsitikinę, kad Jo Meilė yra didesnė už mūsų projektus, troškimus ir lūkesčius.“

Tai atsitiko Salibai. Atrodo, kad ir jam teks palikti savo miestą Homsą Sirijoje ir savo senus tėvus. Jo tėvo, kuris buvo stiklius, parduotuvė buvo sugriauta per karą šio nusiaubtame mieste. Kaip ir kiti jauni žmonės, Saliba manė, kad jam reikia ieškoti naujų galimybių kitoje vietoje, tačiau galiausiai nusprendė nepasiduoti. Turėdamas 22 metus ir būdingą nepasiduodantiesiems atkaklumą, jis panorėjo įnešti indėlį į savo sužeistos tautos gerovę, todėl pasinaudojo projekto „RestarT 4“ jam suteikta galimybe atidaryti parduotuvę, kurioje jo tautiečiai galės įsigyti naminių, jo mamos pagamintų sūrių, jogurto, sviesto, taip pat ankštinių daržovių, aliejaus, prieskonių ir kavos. Projekto dėka Saliba jau įsigijo šaldytuvą ir elektros srovės generatorių. Tomis dienomis, kada parduotuvė neveiks, Saliba drauge su savo senyvu tėvu dalins maisto produktų krepšelius nepasiturinčioms šeimoms.

Parengė Viktorija Gomez ir Gyvenimo Žodžio komanda


atsisiųsti

vaikams