| 2020 09 „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save“ (Jok 1,22). |
|
„Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save“ (Jok 1,22). Klausymasis ir praktika – tokia yra pagrindinė tema, kurią pabrėžia šio mėnesio eilutės autorius. Toliau laiške rašoma: „Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį įsimena, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą“ (Jok 1,25). Būtent toks įsipareigojimas pažinti Jo žodžius ir jais gyventi išlaisvina mus ir teikia džiaugsmo. Galima sakyti, kad šio mėnesio Biblijos eilutė ir yra ta priežastis, kodėl Gyvenimo Žodžio praktikavimas išplito visame pasaulyje. Pradžioje kartą per savaitę, o vėliau kartą per mėnesį Chiara Lubich parinkdavo kokį nors Šventojo Rašto sakinį ir jį komentuodavo. Po to grupės žmonių susirinkdavo ir dalindavosi tais vaisiais, kuriuos gyvenimas Žodžiu – ta Evangelijos eilute – kasdieniame gyvenime atnešdavo. Tai sukūrė vieningą bendruomenę ir parodė, kad gyvenimas Žodžiu gali daryti socialinį poveikį visuomenei. Chara Lubich rašė: „Nepaisant savo paprastumo, ši iniciatyva labai prisidėjo prie Dievo Žodžio atradimo iš naujo XX amžiaus krikščioniškajame pasaulyje“, perteikdama, parodydama metodą, kaip gyventi pagal Evangeliją ir dalintis jos vaisiais. „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save“. Jokūbo laiškas perima, pakartoja tai, ką skelbė Jėzus, kad galėtume gyventi ir patirti Dangaus Karalystės tikrovę tarp mūsų: Jis vadina palaimintu tą, kuris klauso Dievo žodžio ir jo laikosi (Lk 11,28); pripažįsta, kaip savo motiną ir brolius tuos, kurie klauso Dievo Žodžio ir jį įgyvendina praktiškai (Lk 8,21); palygina su sėkla, nukritusia į gerą žemę, tuos, kurie klauso Žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje – jie duos vaisių savo kantrumu (Lk 8,15). „Kiekvienu savo žodžiu Jėzus išreiškia visą savo meilę mums – rašo Chiara Lubich. Įkūnykime Žodį, padarykime jį savą, patirkime, kokią gyvybės galią jis gali išlaisvinti mumyse ir aplink mus, jei juo gyvename. Įsimylėkime Evangeliją taip, kad leistumės į ją perkeičiami ir ji lietųsi kitiems.[…] Tuomet mes patys patirsime laisvę nuo savęs pačių, nuo savo ribotumo, nuo savo pančių. Ir ne tik tai. Pamatysime ir meilės revoliucijos sprogimą, kurį Jėzus, laisvai, nevaržomai gyvendamas mumyse, sukels socialinėje erdvėje, į kurią esame panardinti.“ „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save“. Kaip šį Žodį pritaikyti kasdieniame gyvenime? Apsidairykime aplinkui ir padarykime viską, ką galime, kad patarnautume kitiems – tiems, kuriems reikia pagalbos. Galbūt mažais ar dideliais abipusio rūpinimosi gestais, keisdami neteisingas visuomenės struktūras, priešindamiesi smurtui, puoselėdami, skatindami taikos ir susitaikymo elgesį, didindami jautrumą ir veikdami mūsų planetos labui. Tokiu būdu tikra revoliucija gali įsiveržti į mūsų gyvenimą, į bendruomenę, kurioje gyvename, į darbo aplinką, kurioje veikiame. Meilė pasireiškia socialiniais ir politiniais veiksmais, kuriais siekiama sukurti geresnį pasaulį. Nedidelė fokoliarų judėjimo bendruomenė, esanti Peru, įsipareigojo padėti labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Tos bendruomenės iniciatyva Peru Amazonėje, Lamud mieste, esančiame 2.330 metrų aukštyje virš jūros lygio, buvo atidarytas centras pagyvenusiems žmonėms. Centrą pavadino Chiaros Lubich – Fokoliarų judėjimo įkūrėjos – vardu. „Centras buvo atidarytas pačiame pandeminės krizės įkarštyje. Jame gyvena 50 pagyvenusių ir vienišų žmonių. Pats pastatas, baldai, indai ir net maistas atkeliavo kaip dovana iš kaimyninės bendruomenės. Visa tai vyko neišvengiant sunkumų ir kliūčių. Tačiau 2022 metų kovą Centras šventė savo pirmąjį gimtadienį, atverdamas duris miestui, ir surengė vakarėlį, kuriame dalyvavo net miesto politikai. Per dvi šventės dienas prisijungė naujų savanorių – suaugusių ir vaikų, norinčių rūpintis, globoti vienišus senelius, taip pagausindami savo šeimas.“ Parengė Patrizia Mazzola ir Gyvenimo Žodžio komanda |