| 2025 01 „Ar tai tiki?“ (Jn 11, 26) |
|
„Ar tai tiki?“ (Jn 11, 26) Jėzus atvyksta į Betaniją, kur Lozorius jau keturios dienos, kaip miręs. Sužinojusi, kad atvyksta Jėzus, Morta viltingai bėga Jo pasitikti. Evangelija pabrėžia, kad Jėzus labai mylėjo ją, jos seserį Mariją ir brolį Lozorių (Jn 11, 5). Nors ir išgyvendama skausmą, Morta išreiškia Viešpačiui savo pasitikėjimą Juo. Ji įsitikinusi, kad jei Jis būtų čia buvęs prieš brolio mirtį – jis dar būtų gyvas; bet ir dabar ji tiki, kad bet koks jos prašymas bus Dievo išklausytas. „Tavo brolis prisikels“ (Jn 11, 23), – tvirtina Jėzus. „Ar tai tiki?“ Jėzus patikslina, kad kalbama apie Lozoriaus grįžimą į fizinį gyvenimą čia ir dabar, o ne į gyvenimą, kuris laukia tikinčiojo po mirties. Jis prašo Mortos visiškai Juo pasitikėti. Ne tik dėl to, kad ruošėsi padaryti vieną iš savo stebuklų – juos evangelistas Jonas vadina „ženklais“. Jėzus nori Mortai ir visiems tikintiesiems padovanoti naują gyvenimą ir prisikėlimą. „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“ (Jn 11, 25), – sako Jėzus. Tikėjimas, kurio prašo Jėzus, yra asmeninis santykis su Juo, aktyvus ir dinamiškas ryšys. Tikėjimas – tai ne sutartis, kurią vieną kartą pasirašai ir po to daugiau į ją nebežiūri. Tikėjimas – tai toks dalykas, kuris keičia ir persmelkia kasdienį gyvenimą. „Ar tai tiki?“ Jėzus kviečia mus gyventi naują gyvenimą čia ir dabar. Jis kviečia mus tai patirti kiekvieną dieną... žinant – kaip per Kalėdas vėl iš naujo atradome – kad Jis pats mums atnešė šį gyvenimą, pats pirmas ieškodamas mūsų ir tarp mūsų apsigyvendamas. Kaip atsiliepti į šį Jėzaus prašymą? Pažvelkime į Mortą, Lozoriaus seserį. Pokalbyje su Jėzumi ji išpažįsta visišką pasitikėjimą Juo. Graikiškame originaliame tekste tai išreikšta su dar didesne jėga. Mortos ištartas „tikiu“ reiškia „įtikėjau“, „tvirtai tikiu“, kad „tu esi Kristus, Dievo sūnus, kuris turi ateiti į pasaulį“ (Jn 11, 27), su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tai yra laiko subrandintas įsitikinimas, išbandytas įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis, su kuriomis Mortai teko susidurti. Jėzus šiuo savo prašymu kreipiasi ir į mane. Jis ir manęs prašo visiškai Juo pasitikėti ir laikytis Jo gyvenimo būdo, pagrįsto dosnia ir konkrečia meile kiekvienam. Mūsų tikėjimas bręs per atkaklumą ir stiprės, kai kiekvieną dieną matysime Jo žodžių tiesą, kai juos įgyvendinsime praktiškai. Ir tai turės įtakos mūsų kasdieniams veiksmams kitų atžvilgiu. Taigi galime kreiptis į Jėzų apaštalų malda: „Sustiprink mūsų tikėjimą“ (Lk 17, 6). „Ar tai tiki?“ „Viena iš mano dukterų, kartu su visais savo kolegomis, neteko darbo, nes vyriausybė uždarė viešąją įstaigą, kurioje jie dirbo“, – pasakoja Patricija iš Pietų Amerikos. „Protestuodami jie įsirengė stovyklą priešais biurą. Aš stengiausi juos palaikyti, dalyvaudama kai kuriose jų veiklose, atnešdama maisto ar tiesiog sustodama su jais pasikalbėti. Juos lydėjusi kunigų grupė nusprendė švęsti Didžiojo Ketvirtadienio apeigas kartu su jais. Čia pat buvo suorganizuotos erdvės klausymui, skaitoma Evangelija, atliktas kojų plovimo veiksmas, atmenant, kaip Jėzus plovė kojas savo mokiniams. Didžioji dauguma dalyvių nebuvo religingi žmonės. Nežiūrint to, tai buvo gilios vienybės, brolybės ir vilties laikas. Protestuotojai jautėsi tarsi būtų apkabinti. Sujaudinti dėkojo tiems kunigams, kurie juos lydėjo nežinomybėje ir kančioje.“ Kaip gairė Maldų už krikščionių vienybę savaitei buvo pasirinktas būtent šis Jėzaus žodis. Tad melskimės ir darbuokimės, kad mūsų bendras tikėjimas būtų varomoji jėga, siekiant brolybės su visais: tai yra Dievo pasiūlymas ir troškimas visai žmonijai, tačiau reikia, kad ir mes tame dalyvautume. Mūsų malda ir darbai bus veiksmingi, jei remsimės pasitikėjimu Dievu ir to laikydamiesi gyvensime. Parengė Silvano Malini ir Gyvenimo Žodžio komanda |