| 2025 04 „Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?“ (Iz 43, 19) |
|
„Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?“ (Iz 43, 19) Babilono tremtis ir Jeruzalės šventyklos sugriovimas sukėlė Izraelio tautai kolektyvinę traumą ir iškėlė teologinį klausimą: „Ar Dievas tebėra su mumis, ar Jis mus apleido?“ Šios Izaijo knygos dalies tikslas – padėti tautai suprasti, kad Dievas ir toliau tikrai veikia; kad, pasitikėdama Juo, tauta galės sugrįžti į savo tėvynę. Būtent šios tremties patirtyje ir atsiskleidžia Dievo Kūrėjo bei Gelbėtojo veidas. „Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?“ Izaijas primena ištikimą Dievo meilę savo tautai. Jo ištikimybė išlieka pastovi net dramatišku tremties laikotarpiu. Net jei Abraomui duoti pažadai atrodo neįgyvendinami, o Sandorą ištinka krizė, Izraelio tauta išlieka itin privilegijuota, patirdama Dievo buvimą istorijoje. Pranašų knygoje keliami egzistenciniai klausimai yra esminiai ne tik tam laikmečiui, bet ir šiandien. „Kas lemia istorijos raidą ir prasmę?“ – šį klausimą galima užduoti ir asmeniniu lygmeniu: „Kas savo rankose laiko mano likimą? Kokia prasmė yra to, ką patiriu ar patyriau?“ „Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?“ Dievas veikia kiekvieno gyvenime; veikia nuolat, darydamas vis „naujus dalykus“. Jei mes ne visada juos pastebime ar nesuprantame jų prasmės ir reikšmės, tai tik todėl, kad jie dar tik bręsta. Arba todėl, kad nesame pasirengę atpažinti, ką Jis daro. Būdami išsiblaškę dėl mus ištinkančių įvykių, dėl tūkstančių rūpesčių, slegiančių mūsų sielas, dėl minčių, kurios mus kamuoja, galbūt nesustojame pakankamai ilgam, kad pastebėtume tuos mažus Jo veikimo daigelius, neabejotinus Dievo buvimo ženklus. Jis niekada mūsų neapleido ir nuolat kuria bei atkuria mūsų gyvenimus. „Mes esame „naujas dalykas“, „naujas kūrinys“, kurį sukūrė Dievas. […] Mes nesigręžiojame į praeitį, kad ilgėtumės, su nostalgija prisimintume mums nutikusius gerus dalykus ar verktume dėl savo klaidų: mes tvirtai tikime Dievo veikimu, kuris ir toliau gali kurti naujus dalykus“, – rašo Chiara. „Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?“ Kartu su tais, kurie dalijasi su mumis mūsų egzistencijos keliu, su savo bendruomene, draugais, su kolegomis darbe stenkimės dirbti, neprarasdami tikėjimo, kad viskas gali pasikeisti į gerąją pusę. 2025-ieji yra ypatingi metai, kadangi stačiatikių Velykų data sutampa su kitų krikščioniškų konfesijų Velykų data. Tegul ši bendra Velykų šventė liudija Bažnyčių pasiryžimą nenutrūkstamai tęsti dialogą, kartu sprendžiant žmonijai iškylančius iššūkius ir skatinant bendrus veiksmus. Tad pasiruoškime šį Velykų laikotarpį išgyventi su džiaugsmu, tikėjimu ir viltimi. Kaip Kristus prisikėlė iš numirusių, taip ir mes, perėję savo dykumas, leiskime, kad mus šioje kelionėje lydėtų Tas, kuris vadovauja istorijai ir mūsų gyvenimui. Parengė Patrizia Mazzola ir Gyvenimo Žodžio komanda |