„Nevarginsi ir nekamuosi ateivio, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto žemėje“ (Iš 22, 20). |
| 2026 09 „Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – įstatymo pilnatvė“ (Rom 10, 13). |
|
„Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – įstatymo pilnatvė“ (Rom 10, 13). Ar galima kam nors įsakyti mylėti? Jei meilę suprantame kaip jausmą, tai, žinoma, neįmanoma! Tačiau, jei ją suvokiame kaip Dievo dovaną, viskas pasikeičia. Paulius savo laiške romiečiams, iš kurio paimtas šis Gyvenimo Žodis, aprašo santykį tarp Įstatymo ir meilės, teigdamas, kad meilė yra visiškas Įstatymo įgyvendinimas. Šiek tiek aukščiau esančiose eilutėse jis atskleidžia mums šios meilės kilmę: „O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai“ (Rom 5, 8). Taip pat sako ir Jonas pirmajame laiške: „Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes“ (1 Jn 4, 10). „Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – įstatymo pilnatvė.“ Niekas iš mūsų negali duoti to, ko neturi. Augustinas tai gerai suprato, kai, kreipdamasis tiesiai į Dievą, pareiškė: „Duok tai, ką įsakai ir įsakyk tai, ko nori“ (Išpažinimai 10, 29–40). Mes gavome neįkainojamą Dievo meilės dovaną ir esame pašaukti neslėpti jos, o dalytis, ją skleisti. Iš Dievo meilės gavėjų galime tapti jos davėjais: iš mylimų esame pašaukti būti mylinčiaisiais, taip dalyvaudami pačiame Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios gyvenime: Mylinčiojo, Mylimojo ir Meilės. Paulius mus užtikrina, kad niekam nesame nieko skolingi, išskyrus tarpusavio meilę, nes kas myli kitą, tas įvykdo įstatymą (Rom 13, 8). „Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – įstatymo pilnatvė.“ „Tikroji meilė artimui, – teigia Chiara Lubich, – nedaro jokios žalos, nekenkia. Ji verčia mus gyventi pagal visus Dievo įsakymus, be išimčių; nes pagrindinis jų tikslas yra padėti mums išvengti visų blogio formų, į kurias tik galėtume įkristi, nukreiptų prieš save ir prieš mūsų brolius bei seseris.“ Taip suprasti Įstatymo įsakymai tampa ne tiek pareiga, kiek Dievo meilės dovana: jie nevaržo mūsų meilės, bet visiškai ją išlaisvina. „Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – įstatymo pilnatvė.“ Norint pasiekti šį „visišką išpildymą“, pirmasis žingsnis - mylint artimą -, yra nedaryti jam žalos. Tačiau vėliau reikia tapti kūrybingais meilėje: „Nepakanka tiesiog nedaryti žalos artimui, – priminė mums popiežius Pranciškus, – reikia pasirinkti daryti gera, pasinaudojant progomis duoti gerą liudijimą, kad esame Jėzaus mokiniai“. Kaipgi tuomet gyventi šiuo Gyvenimo Žodžiu? Vėl perkelkime meilę į savo gyvenimo centrą. Mylėkime kitus taip, kaip juos mylėtų Jėzus: Jis yra meilės pilnatvė, visiškai atiduota Dievui ir žmonijai. Iš Jo galime pasimokyti aukščiausio meilės lygio. „Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – įstatymo pilnatvė.“ Doris, viena jauna moteris iš Škotijos, pasakoja: „Kai reguliariai lankausi benamių prieglaudoje, aš patenku į pasaulį, kuris labai skiriasi nuo manojo. Žinau, kad, ką aš jaučiu, ne tiek svarbu, – svarbu yra mylėti. Vieną dieną vyras, kurio veide atsispindėjo gilus liūdesys, man pasipasakojo, kad jaučiasi pasiruošęs viską užbaigti, kad net nori mirti. Aš tiesiog jo klausiausi, o tada pasidalijome sumuštiniu ir kava. Ir aš supratau, kad klausytis ir tiesiog būti šalia – jau savaime yra būdas parodyti meilę. Kai atėjo laikas išeiti, jis stipriai mane apkabino ir nusišypsojo, sakydamas, kad tai, ką mes darome, yra labai svarbu ne tik jam, bet ir visiems ten esantiems. Aš pajutau neįtikėtiną meilės galią. Galbūt aš jo „neišgelbėjau“, bet jo dėkingumas mane pripildė džiaugsmo, ir jau vien tai savaime yra labai galinga“. Parengė Claudio Cianfaglioni ir Gyvenimo Žodžio komanda |