Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

„Štai ateinu vykdyti tavo valios“ (Žyd 10,9).

Šią eilutę iš 40 psalmės Laiško žydams autorius įdeda į Dievo Sūnaus lūpas jam kalbantis su Tėvu. Autorius taip nori išryškinti meilę, kuri paskatino Dievo Sūnų tapti žmogumi, kad, paklusdamas Tėvo valiai, įvykdytų atpirkimo misiją.Šie žodžiai yra paimti iš konteksto, kuriame autorius nori įrodyti begalinį Jėzaus aukos pranašumą lyginant su Senojo įstatymo aukomis. Skirtingai nei Dievui aukojami gyvuliai ar bet kokie išoriniai dalykai, Jėzus, beribės meilės pastūmėtas, žemiškajame gyvenime Tėvui paaukojo savo valią, visą save patį.

„Štai ateinu vykdyti tavo valios“.

Šis Žodis – raktas, atveriantis Jėzaus gyvenimo turinį, padedantis suvokti giliausiąją jo esmę ir tą auksinę giją, jungiančią atskirus Jo gyvenimo etapus: vaikystę, paslėptą gyvenimą, patirtus gundymus, pasirinkimus, viešąją veiklą iki mirties ant kryžiaus. Kiekvieną akimirką, kiekvienoje situacijoje Jėzus ieškojo tik vieno: įvykdyti Tėvo valią. Įvykdyti radikaliai, be mažiausių nukrypimų, atmetant žaviausius pasiūlymus, jei jie pilnai nesiderino su ta valia.

„Štai ateinu vykdyti tavo valios“.

Šis žodis mums tarsi didelė pamoka, į kurią sutelktas visas Jėzaus gyvenimas. Jis atskleidžia, kad svarbiausias dalykas yra įvykdyti ne savo, bet Tėvo valią; įgalinanti mus sau patiems pasakyti „ne“, kad ištartume „taip“ Jam.
Tikroji meilė Dievui susideda ne iš gražių žodžių, idėjų  ar jausmų, bet iš realaus paklusnumo Jo įsakymams. Pašlovinimo auka, kurios Jis labiausiai laukia iš mūsų – tai meilės kupinas įteikimas Jam to, ką intymiausio turime, kas mums labiausiai priklauso: mūsų valia.

„Štai ateinu vykdyti tavo valios“.

Taigi, kaip šį mėnesį gyvensime Žodžiu?
Parinktas sakinys ir šį kartą išryškina Evangelijos raginimą eiti prieš srovę, nes prieštarauja giliausiai mumyse įsišaknijusiai tendencijai: ieškoti savo valios, paklusti savo instinktams, savo jausmams.
Šis Žodis yra ir vienas iš labiausiai trikdančių šiuolaikinį žmogų. Gyvename epochoje, kurioje išaukštinamas savasis „aš“, asmenybės nepriklausomybė, savitikslė laisvė, pasitenkinimas savimi laikomas individo savirealizacija, malonumai – asmeninių pasirinkimų kriterijumi bei laimės paslaptimi. Tačiau gerai pažįstame ir pragaištingus tokios kultūros padarinius.
Šiai kultūrai, pagrįstai savo valios ieškojimu, yra priešpastatoma Jėzaus kultūra, kuri yra visiškai orientuota į Dievo valios vykdymą, su nuostabiom pasekmėm, kurias Jis garantuoja.
Pamėginsime ir mes gyventi šio mėnesio Žodžiu, pasirinkdami Dievo valią. Paversdami ją, kaip Jėzus, viso mūsų gyvenimo norma ir akstinu.
Įsitrauksime į dievišką nuotykį, už kurį būsime amžinai dėkingi Dievui. Taip tapsime šventais ir į daugelio širdis spinduliuosime Dievo meilę.

Chiara Lubich (1991 m. gruodis)

atsisiųsti

paaugliams

vaikams