Array

Tegul visi bus viena (Jn 17, 21)
Dėl šių žodžių esame gimę,
dėl vienybės,
kad neštume ją į pasaulį.
Chiara Lubich.

ŠRIFTO DYDIS  aA aA 
Gyvenimo Žodis

Fokoliarų Judėjimas kilo iš gyvenimo Dievo Žodžiu, nušvitusiu visiškai naujai Antrojo Pasaulinio karo metu. Žodžiai, kuriuos daugelis ir anksčiau buvo girdėję tūkstančius kartų, įgijo – ne be ypatingos Dievo dovanos dėka – niekada anksčiau nepatirtą realumą ir jėgą. Vieno žodžio įgyvendinimas praktikoje padėjo geriau suprasti kitus žodžius, o pastangos įgyvendinti vieną po kito – pradžioje kas savaitę, vėliau kas mėnesį – sužadino grandininę reakciją, kuri šiuo metu pasiekė visas pasaulio šalis.

Kas mėnesį yra publikuojama viena Šventojo Rašto frazė su komentaru, padedančiu lengviau ją pritaikyti kasdieniame gyvenime. Spausdinamas, transliuojamas per radiją, televiziją ir internetą, Gyvenimo žodis pasiekia keletą milijonų žmonių. Gyvendami šiuo žodžiu žmonės tarsi sudaro pasaulinio masto tinklą ir – dažnai tyloje – perkeičia savo gyvenamąją aplinką, siekdami galutinio tikslo – visuotinės brolystės.

„Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas“ (Mk 9, 35).

Su Jėzumi keliaudami į Kafernaumą mokiniai tarp savęs gyvai diskutuoja. Kai Jėzus jų paklausia, apie ką, šie neturi drąsos į klausimą atsakyti. Jiems gėda prisipažinti, kad iš tiesų norėjo nustatyti, kuris iš jų yra pats didžiausias.

Jėzus ne kartą buvo jiems kalbėjęs apie ateityje įvyksiančią mįslingą savo kančios patirtį, tačiau tiek Petrui, tiek ir kitiems apaštalams ši tema buvo pernelyg sudėtinga, jog suprastų ir priimtų. Tiesą pasakius, tik po Jėzaus mirties ir prisikėlimo apaštalai suvokė, kas iš tiesų Jėzus yra – Dievo Sūnus, atidavęs savo gyvybę iš meilės.

Skaityti daugiau...
 
Gyvenimo Žodžio komentaras

„Jei iškeltume absurdišką hipotezę, jog visos pasaulio Evangelijos galėtų būti sunaikintos, mes norėtume taip gyventi, kad savo gyvenimu iš naujo parašytume Evangeliją“. Toks reiklus įsitikinimas lydėjo gyvenimą tų, kurie įvairiais būdais prisiartino prie Fokoliarų Judėjimo nuo pat jo ištakų, kai per Antrąjį pasaulinį karą „griuvo viskas“. Su ypatingu dėmesiu buvo gyvenama vienu Evangelijos žodžiu po kito. Tai buvo „drabužis“, kuriuo vos pabudus apsirengiama. Jis buvo nešiojamas širdyje ir įgyvendinamas kur ir kada tik įmanoma.

Chiara Lubich tai liudijo begalę kartų, pasakodama patrauklias istorijas apie iš to kylančius vaisius, atradimus, poveikį. Atskirų žmonių ar grupių atsivertimus, kurių ji nebijojo vadinti „revoliucijomis“.

Skaityti daugiau...
 
Vatikanas patvirtino naujai išrinktą Fokoliarų judėjimo vadovę

Sausio 31 d. Fokoliarų judėjimo prezidente buvo išrinkta iš Šventosios žemės kilusi Margaret Karram. 359 balsavimo teisę turintys Generalinės asamblėjos dalyviai iš viso pasaulio, skyrė jai daugiau nei du trečdalius balsų.

Po įkūrėjos Chiaros Lubich ir Marijos Voce, kuri ką tik baigė dvi kadencijas, ji yra trečioji judėjimui vadovausianti prezidentė.

Rinkimų rezultatus vakar, vasario 1-ąją, patvirtino Vatikano pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija, kaip tai numato Fokoliarų judėjimo įstatai.

Margaret Karram yra 58-erių metų arabė, krikščionė katalikė. Gimusi Haifoje, studijavo judaizmą Los Andželo (JAV) žydų universitete. Yra ėjusi įvairias atsakingas pareigas Fokoliarų judėjime Los Andžele ir Jeruzalėje. Bendradarbiavo komisijose ir organizacijose, kurios puoselėja trijų monoteistinių religijų dialogą, tokiose kaip Šventosios žemės Katalikų ordinarų asamblėjos tarpreliginio dialogo komisija bei Izraelio Tarpreliginės koordinacinės taryba (ICCI). 14 metų darbavosi Italijos generaliniame konsulate Jeruzalėje.

Nuo 2014 metų ji dirbo Tarptautinio fokoliarų judėjimo centre, kur buvo paskirta patarėja Italijai ir Albanijai; kuravo dialogą tarp katalikiškųjų bažnytinių judėjimų ir naujųjų bendruomenių.

Moka arabų, hebrajų, italų ir anglų kalbas. Drauge su žydų mokslininke ir tyrinėtoja Yiska Harani 2013 metais Margaret Karram buvo įteiktas „Mount Zion Award“ apdovanojimas už pastangas siekiant susitaikymo ir dialogo tarp skirtingų kultūrų ir religijų.

2016 metais apdovanota Tarptautine šv. Ritos premija už tai, kad kasdieniame gyvenime puoselėjo dialogą tarp krikščionių, žydų, musulmonų, izraeliečių ir palestiniečių.

Vatikano atstovų dokumente išreiškiamas tikėjimas, kad naujoji prezidentė sugebės savo užduotį atlikti „ištikimai, tarnystės ir Bažnyčios dvasia, judėjimo bei visuotinės Bažnyčios narių labui“.

Remiantis Bendraisiais įstatais, judėjimo prezidentė yra renkama iš pašvęstųjų, amžinuosius įžadus davusių fokoliarių ir visada bus moteris. Ji – kaip rašoma – yra „Judėjimo vienybės ženklas“. Tai reiškia, kad prezidentė atstovauja didelei religinę, kultūrinę, socialinę ir geografinę įvairovę atspindinčiai žmonių grupei.

Fokoliarų judėjimo koprezidentu išrinktas bei patvirtintas ispanas kunigas Jesus Moranas, šias pareigas pratęsiantis jau antrą kadenciją.

Fokoliarų dvasingumas vienija žmones 182 pasaulio šalyse, 5 kontinentuose. Jie tęsia judėjimo įkūrėjos Chiaros Lubich pastangas skleisti žmonių brolystę kaip krikščioniškos žinios šerdį, kurią apibendrina evangelinė frazė: „Tėve, tegul visi bus viena“ (Jn 17, 21).

Italijoje 1943-iaisiais kilęs katalikiškas judėjimas jungia įvairių krikščioniškų konfesijų, religijų ir net religinių įsitikinimų neturinčius žmones vienam bendram tikslui – siekti žmonijos šeimos vienybės.

 
Popiežius Pranciškus fokoliarams: būkite drąsūs ir kūrybingi

Popiežiaus susitikimas su fokoliarais (ANSA)

Ketvirtadienį priešpiet popiežius Pranciškus atvyko į vidurio Italijos Loppiano miestelį, kuriame nuo 1964 m. veikia vienas pirmųjų fokoliarų judėjimo židinių.

Į Loppiano, netoli Florencijos, atvykusį Šventąjį Tėvą pasitiko septyni tūkstančiai fokoliarų judėjimo žmonių. „Labai džiaugiuosi, kad esu su jumis šiame mažame, bet visame pasaulyje žinomame „mieste“. Čia visi jaučiasi kaip savo namuose. Ir aš norėjau čia apsilankyti, nes ši vieta, kaip sakė jos kūrėja – Dievo tarnaitė Chiara Lubich, yra tarsi posusirinkiminės Bažnyčios misijos mūsų laikais iliustracija.

Skaityti daugiau...
 
Socialinei atskirčiai mažinti - bendrystės ekonomika

pexels.com nuotrauka

Pajamų nelygybė ir bendrystės ekonomika

Teksto autorius doc. dr. Valentinas Bružauskas – ilgametis Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojas, daugelio pedagoginių bei mokslinių ir praktinės paskirties publikacijų autorius, Fokoliarų judėjimo Lietuvoje bičiulis.

Pastaruoju metu Lietuvoje išryškėjo gana didelė pajamų nelygybė. Ji yra viena iš didžiausių Europos Sąjungoje. Tai konstatuota Europos Komisijos ataskaitoje (2018 03 07) Lietuvos būklei apžvelgti. Joje, be kita ko, pateikta tokia išvada: „Nepaisant pastaruoju metu padarytos pažangos, nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių ES.“

Kas penktas Lietuvoje patiria skurdą

Su tuo sutinka ir Lietuvos valdžios atstovai bei žinomi šalies ekonomistai bei sociologai. Pasak prof. B. Gruževskio (2018), Lietuva 2015 m. pagal pajamų nelygybę tarp 28 ES šalių užėmė pirmą vietą. GINI koeficiento (0 reiškia visišką lygybę, 100 proc. – absoliučią nelygybę) ES vidurkis buvo 31 proc., o Lietuvoje šis koeficientas sudarė 37,6 proc. Tai, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, nurodyta ir 2017 m. Vyriausybės veiklos ataskaitoje.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 1 iš 8