Atvirumas dialogams
 Dialogas yra raktinis žodis, kuris per 70 Fokoliarų judėjimo gyvavimo metų visada buvo svarbiausias; šis žodis buvo reikšmingas tiesiant tiltus tarp skirtingiausių religinių judėjimų ir bažnyčioje veikiančių bendruomenių, tarp įvairių krikščioniškų bažnyčių, tarp skirtingų religijų išpažinėjų, bendraujant su įvairių kultūrų žmonėmis, taip pat su žmonėmis, kurie nepriskiria savęs jokiai religijai.
 Prie Fokoliarų Judėjimo prisijungusiems žmonėms dialogas yra savaime suprantamas dalykas. Net ir trumpas žvilgsnis į Judėjimo vystymosi etapus rodo, kad Judėjimas negimė prie stalo posėdžiaujant, bet dėl to, kad buvo Šventosios Dvasios įkvėptas, prasidėjęs nuo ypatingos charizmos, padovanotos jaunai Trento merginai. Ir, kaip rodo daugybė aplinkybių, nuo pat pirmųjų Fokoliarų Judėjimo metų Chiara Lubich ir jos bendražygės buvo ypač atviros priimti kitą, kas jis bebūtų. O šis atvirumas kitam, jo skirtingumui jau ir yra pirmasis žingsnis į dialogą.
Toliau žvelgiant į judėjimo plitimą pasaulyje, yra akivaizdu, kad vienybės dvasia taip sparčiai augo ne tiek dėl vienas kitam pasakytų, dėl garsiai per mikrofoną ar radiją skelbtų žodžių, o pirmiausiai dėl konkrečios meilės, ypatingo meilės meno. Šį meną, kurį galima apibūdinti kaip „tapti viena“ – tai naujadaras, paimtas iš šv. Pauliaus „visiems tapau viskuo“ – pirmiausiai ėmė praktikuoti pati Chiara. Tai ji visada laikė vieninteliu ir unikaliu „metodu“ skleisti Evangeliją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Maria Voce. Bažnyčia ir moteris |
|
 Tarptautinio fokoliarų judėjimo vadovė Maria Voce prieš porą mėnesių pasirodžiusiame interviu išsakė keletą pasiūlymų apie moters vietą Katalikų Bažnyčioje. M. Voce kalbina italų žurnalistas Paolo Loriga.
Bažnyčioje kalbama apie moterį charizmos nešėją arba aktyvią veikėją. Tačiau turėtų juk būti vietos ir mąstančiai moteriai, nors lig šiol vis dar nejaučiamas poreikis įtraukti jos indėlį plėtojant Bažnyčios Magisteriumą. Tik nedaug moterų dalyvauja priimant aukščiausio lygio sprendimus šeimų sielovadoje, nedaug jų dirba teologijos katedrose ir tikra retenybė sutikti moterį, prisidedančią formuojant kunigus.
Dabartinės situacijos analizė gana tiksli. Nėra pakankamai vertinamas moters minties indėlis, dar ir todėl, kad ji lig šiol neturėjo pakankamai plačių galimybių ją vystyti. Tik visai neseniai atsirado galimybė ir moterims studijuoti popiežiniuose universitetuose, kur dėstoma teologija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
1949 m. vasara
70-jo Jubiliejaus metais toliau apžvelgiame Fokoliarų judėjimo istoriją, pagrindinius jo žingsnius, kurie leido judėjimui gimti, augti ir galiausiai išsiskleisti visame pasaulyje.
Prie fokoliarų grupės nelauktai prisijungia Igino Giordani. Jis buvo daug vyresnis už Chiarą Lubich, ir Italijoje buvo ypatingas, gerai žinomas asmuo: politikas, Italijos parlamento deputatas, daugybės knygų autorius. Būtent Giordani atvėrė, jei taip galima pasakyti, pirmųjų fokoliarių buto duris ir langus į visą pasaulį, įvairiomis aplinkybėmis pabrėžė charizmos didybę, jos visuotinę svarbą.
1949 m. vasarą Igino Giordani nuvyko pas Chiarą Lubich, kuri tuo metu buvo kuriam laikui apsistojusi pailsėti Premiero slėnyje, Tonadike, Trento kalnų vietovėje.
Būdamas Tonadike, kartu su nedidele Trento bendruomene, kuri tuo metu jau buvo išplitusi į kitus Italijos miestus, jis intensyviai gyveno Mato Evangelijos ištrauka apie Jėzaus apleidimą ant kryžiaus („Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai“). Tų metų liepos 16 dieną Chiarai prasidėjo išskirtinio dvasinio intensyvumo laikotarpis, kuris dabar Judėjime žinomas kaip „49-ųjų metų rojus“.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Maria Voce. Bažnyčios kelias – įsiklausyti į poreikius ir į juos atsiliepti |
|
Pirmą kartą paėmus į rankas „Evangelii gaudium“, „dokumentas man pasirodė panašus ne tiek į tekstą, kurį turėčiau studijuoti, analizuoti, kiek į balsą, kurį turėčiau išgirsti“. Balsą asmens, „kuris stojasi greta ir pasakoja apie tai, kokie šiandien yra žmogaus poreikiai, pasaulio poreikiai ir kaip mes, Bažnyčia, galime tam pasauliui padėti“. Taip interviu italų katalikų dienraščiui „Avvenire“ mėnesio pradžioje sakė Maria Voce, tarptautinio Fokoliarų judėjimo prezidentė, paprašyta pakomentuoti apaštalinį paraginimą, apibendrinantį 2012 metų spalį vykusį Sinodą naujosios evangelizacijos tema.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Ištakos (3)
Tęsiame pasakojimą apie fokoliarų judėjimo pradžią, apie laiką, kada Chiara ir kitos merginos patyrė Evangelijos pažadus konkrečiai, apie tai, kaip jos ėmė rūpintis pasauliu.
Ne tik merginos, kurios gyveno pirmajame fokoliare, bet ir žmonės, kurie buvo netoli jų, tais mėnesiais pajuto didžiulį savo gyvenimo pasikeitimą. Jiems susidarė įspūdis, kad Jėzus tarp jų įgyvendina savo pažadą: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
Puslapis 4 iš 9 |
