Religijų dealogas: pradėkime nuo žmogaus, ne nuo jo tikėjimo
Fokoliarų judėjimo prezidentės Marijos Voce pareiškimas, paskelbtas sausio 17 d. dėl žudynių Paryžiuje, Nigerijoje ir Pakistane
Po žudynių Paryžiuje, Nigerijoje ir Pakistane mes keliame klausimą, ar būtinas dialogas tarp skirtingų religijų ir kultūrų žmonių. Leisiu sau pakeisti klausimą: ar įmanoma gyventi be dialogo jau tokiame globalizuotame pasaulyje? Planetoje, kur prie didėjančių srautų savanoriškai darbo ieškančių migrantų prisideda ištisos tautos, priverstos bėgti nuo persekiojimų įvairiuose pasaulio kampeliuose. Su šaknimis išrauti iš savo pasaulio ir savo ateities, jie priversti sugyventi su kitų kultūrų, tautų, religijų ir pasaulėžiūrų žmonėmis.
Sausio 27 d. pradedama Chiaros Lubich beatifikacijos byla
Vyskupo Raffaelio Martinelli parinkta Frascati katedra pabrėžia „akto bažnytinį pobūdį“ – čia sausio 27 d. 16 val. prasidėjo oficialus Chiaros Lubich „Gyvenimo, dorybių, šventumo garso ir ženklų tyrimo procesas“. Fokoliarų judėjimo tarptautinis centras yra įsikūręs būtent Frascati vyskupijos teritorijoje, kur Chiara praleido didžiąją savo gyvenimo dalį ir kur mirė. Jos palaikai ilsisi judėjimo Centro koplyčioje.
„Beatifikacijos ir kanonizacijos bylos“ atidarymo ceremonija, vadinama Prima Sessio prasidėjo Vakaro mišparais. Perskaitytas Dekretas apie bylos užvedimą, Šventojo Sosto patvirtinimą apie kliūčių nebuvimą nulla osta bei Vyskupo paskirto tribunolo įsteigimą; po to – Vyskupo bei tribunolo narių ir postulatorių priesaika. Ceremonija tiesiogiai transliuota internetu.
Maria Voce Emmaus, Fokoliarų judėjimo prezidentė, linkėjo visiems, kurie gyvena judėjimo dvasingumu, būti „gyvu liudijimu“ to kolektyvinio šventumo, kurį pasiūlė ir kuriuo gyveno Chiara.
3 popiežiaus Pranciškaus žodžiai fokoliarams: kontempliuoti, išeiti, mokytis.
2014 m. rugsėjo 26-osios rytą Popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė 500 Fokoliarų generalinės Asamblėjos dalyvių kartu su Maria Voce ir Jesús Morán.
Popiežius kreipėsi į susirinkusiuosius:
Brangūs broliai ir seserys, sveikinu visus jus, Marijos Veikimo generalinės Asamblėjos dalyvius, norinčius, kad ji pilnai įsijungtų į šiandieninį Bažnyčios gyvenimą. Ypatingą sveikinimą skiriu Marijai Voce, kuri buvo pakartotinai patvirtinta prezidentės pareigoms ateinantiems šešeriems metams. Dėkodamas už jos žodžius, man skirtus taip pat ir jūsų vardu, nuoširdžiausiai linkiu jai ir artimiausiems jos bendradarbiams vaisingo darbo Judėjime, kuris pastaraisiais metais išaugo ir praturtėjo nauja veikla, taip pat ir Romos Kurijoje.
Praėjus 50 metų po Vatikano II Susirinkimo, Bažnyčia kviečiama žengti į naują evangelizacijos etapą, liudydama Dievo meilę kiekvienam žmogui, pradedant nuo labiausiai stokojančių ir atskirtų; ir su viltimi, brolyste ir džiaugsmu skatinti žmonijos kelionę vienybės link.
Fokoliarų vasaros susitikimas kvietė į kelionę „nuo Aš iki Mes“
Liepos 3–6 dienomis Fokoliarų judėjimo Lietuvoje nariai, jų seni ir labai nauji bičiuliai susirinko kartu apmąstyti ir patirti kelionės „nuo aš iki mes“ nuotykį.
„Nuo aš iki mes“ taip buvo pavadintas kasmetinis vasaros susitikimas – Marijapolis, arba Marijos miestas. Tokie susitikimai vyksta įvairiose pasaulio šalyse, kur tik gyvuoja fokoliarų grupės.
Į Girionis, esančius šalia Kauno marių, šiemet atvyko daugiau nei 200 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų ir kaimų. Labai įvairaus amžiaus, skirtingų pašaukimų ir profesijų. Netrūko ir užsienio svečių iš devynių kraštų.
Praktinė ir kūrybinė veikla, paskaitos, diskusijos, dalijimasis profesine bei kasdienio gyvenimo patirtimi, bendra malda ir laisvalaikis leido giliau pažinti specifinį vienybės dvasingumą, išaugusį iš Evangelijos. Didelis dėmesys buvo skirtas šeimos santykių puoselėjimui.
Savo įžvalgomis ir ilgamete patirtimi pasidalijo italų pora Maria Teresa ir Luiggi Maffoni, ilgamečiai judėjimo šeimų centro vadovai, ekspertai iš Lietuvos.
Laikas kupinas naujų pažinčių, nuoširdaus bendravimo, pokalbių, paprasčiausių pasivaikščiojimų kartu ir stabtelėjimų pasigrožėti nuostabia gamta – šiame nuolatinio bėgimo, dažno streso pasaulyje jau savaime buvo dovana kiekvienam.
Išvykdamas ne vienas sakė, jog ši patirtis sustiprino tikėjimą, jog krikščionių skiriamasis ženklas – bendrystė – ne tik yra įmanoma, bet ji – jau egzistuojanti tikrovė, kurią verta puoselėti ir skleisti visų pirma sąmoningai įsipareigojant tarpusavio meilei.
Dialogas yra raktinis žodis, kuris per 70 Fokoliarų judėjimo gyvavimo metų visada buvo svarbiausias; šis žodis buvo reikšmingas tiesiant tiltus tarp skirtingiausių religinių judėjimų ir bažnyčioje veikiančių bendruomenių, tarp įvairių krikščioniškų bažnyčių, tarp skirtingų religijų išpažinėjų, bendraujant su įvairių kultūrų žmonėmis, taip pat su žmonėmis, kurie nepriskiria savęs jokiai religijai.
Prie Fokoliarų Judėjimo prisijungusiems žmonėms dialogas yra savaime suprantamas dalykas. Net ir trumpas žvilgsnis į Judėjimo vystymosi etapus rodo, kad Judėjimas negimė prie stalo posėdžiaujant, bet dėl to, kad buvo Šventosios Dvasios įkvėptas, prasidėjęs nuo ypatingos charizmos, padovanotos jaunai Trento merginai. Ir, kaip rodo daugybė aplinkybių, nuo pat pirmųjų Fokoliarų Judėjimo metų Chiara Lubich ir jos bendražygės buvo ypač atviros priimti kitą, kas jis bebūtų. O šis atvirumas kitam, jo skirtingumui jau ir yra pirmasis žingsnis į dialogą.
Toliau žvelgiant į judėjimo plitimą pasaulyje, yra akivaizdu, kad vienybės dvasia taip sparčiai augo ne tiek dėl vienas kitam pasakytų, dėl garsiai per mikrofoną ar radiją skelbtų žodžių, o pirmiausiai dėl konkrečios meilės, ypatingo meilės meno. Šį meną, kurį galima apibūdinti kaip „tapti viena“ – tai naujadaras, paimtas iš šv. Pauliaus „visiems tapau viskuo“ – pirmiausiai ėmė praktikuoti pati Chiara. Tai ji visada laikė vieninteliu ir unikaliu „metodu“ skleisti Evangeliją.
Liepos 3–6 dienomis Fokoliarų judėjimo Lietuvoje nariai, jų seni ir labai nauji bičiuliai susirinko kartu apmąstyti ir patirti kelionės „nuo aš iki mes“ nuotykį.
Dialogas yra raktinis žodis, kuris per 70 Fokoliarų judėjimo gyvavimo metų visada buvo svarbiausias; šis žodis buvo reikšmingas tiesiant tiltus tarp skirtingiausių religinių judėjimų ir bažnyčioje veikiančių bendruomenių, tarp įvairių krikščioniškų bažnyčių, tarp skirtingų religijų išpažinėjų, bendraujant su įvairių kultūrų žmonėmis, taip pat su žmonėmis, kurie nepriskiria savęs jokiai religijai.
Prie Fokoliarų Judėjimo prisijungusiems žmonėms dialogas yra savaime suprantamas dalykas. Net ir trumpas žvilgsnis į Judėjimo vystymosi etapus rodo, kad Judėjimas negimė prie stalo posėdžiaujant, bet dėl to, kad buvo Šventosios Dvasios įkvėptas, prasidėjęs nuo ypatingos charizmos, padovanotos jaunai Trento merginai. Ir, kaip rodo daugybė aplinkybių, nuo pat pirmųjų Fokoliarų Judėjimo metų Chiara Lubich ir jos bendražygės buvo ypač atviros priimti kitą, kas jis bebūtų. O šis atvirumas kitam, jo skirtingumui jau ir yra pirmasis žingsnis į dialogą.